Pjūklelis Arge ustulata yra pjūklelių argidų (Argidae) šeimos plėviasparnių vabzdžių rūšis. 

     Kūnas yra vidutinio dydžio, suaugusių vabzdžių ilgis dažniausiai svyruoja nuo 7 iki 10 mm. Visas kūno paviršius – tiek viršutinė, tiek apatinė pusė – yra tamsios juodos arba tamsiai rudos spalvos. Metališkas blizgesys yra labai ryškus, todėl visas vabzdžio kūno paviršius šviesoje stipriai švyti bronziniu, žalsvu arba violetiniu atspalviu. Antenos yra trinarės, tamsios, o trečiasis narelis yra pastebimai pailgėjęs ir stambesnis už pirmuosius du. Sparnai yra keturi, skaidrūs arba pilkšvo atspalvio, su geltonomis ar oranžinėmis gyslomis priekiniame krašte. Sparnų pterostigma (tamsi dėmė priekiniame krašte) yra dvispalvė – jos pagrindas tamsiai rudas, o viršūnė šviesiai gelsva. Tamsus debesėlis arba neryškus skersinis šešėlis dažnai matomas priekinių sparnų vidurinėje dalyje. Kojos yra bėgamosios, o jų šlaunys ir blauzdos yra šviesiai gelsvos arba rausvai rudos spalvos, ryškiai kontrastuojančios su tamsiu kūnu, tik patys letenėlių galiukai (pėdos) išlieka tamsesni.

     Šio pjūklelio biotopas apima šviesias, saulėtas ir drėgnas vietas: upių ar ežerų pakrantes, drėgnas pamiškes, miško laukymes, proskynas bei pelkėtus krūmynus. Mitybiniai augalai yra sumedėję lapuočiai, iš kurių vabalas labiausiai renkasi gluosninių šeimos atstovus, ypač blindes ir įvairius karklus, rečiau – beržus ar gudobeles. Aktyvumo periodas prasideda pavasario pabaigoje ir tęsiasi vasaros pradžioje, o suaugėliai gausiausiai skraido gegužės–liepos mėnesiais. Mitybos pobūdis suaugėlių stadijoje yra susijęs su žydinčia augalija – suaugę vabzdžiai skraido saulėtomis dienomis ir maitinasi skėtinių augalų žiedų nektaru bei žiedadulkėmis. Kiaušinėlių dėjimas vyksta patelėms savo pjūklo formos kiaušdėčiu įpjaunant jaunų šeimininko augalo ūglių ar lapkočių audinius, į kuriuos įterpiami kiaušinėliai. Lervos (netikrieji vikšrai) yra žalsvos spalvos, su išilginėmis tamsiomis dėmelėmis ir gumburėliais, o ant lapų maitinasi atvirai, grauždamos jų kraštus. Per metus ši rūšis vidutinių platumų klimato zonoje dažniausiai išvysto vieną generaciją. Žiemojimas vyksta lervos stadijoje dirvožemyje arba miško paklotėje, kur lerva prieš tai suverpia tvirtą šilkinį kokoną. 

     Paplitimo arealas apima didžiąją Palearktikos regiono dalį, driekdamasis nuo Vakarų Europos per visą Sibirą iki pat Tolimųjų Rytų. Europoje ši rūšis yra aptinkama beveik visose šalyse – nuo Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos pusiasalio šiaurėje iki Viduržemio jūros regiono valstybių pietuose. Šiaurinė paplitimo riba tiesiogiai sutampa su jų pagrindinių mitybinių augalų (gluosnių ir beržų) augimo zonomis taigoje bei miškatundrėje. Lietuvoje šis pjūklelis yra įprasta vabzdžių rūšis.