Pjūkleliai argidai (Argidae) yra plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžių šeima, priklausanti liemenpilvių (Symphyta) pobūriui. Pasaulyje žinoma apie 900 šios šeimos rūšių. 

     Kūnas yra kompaktiškas, vidutinio dydžio, dažnai ryškių metalo spalvų arba su kontrastingai geltonu ar oranžiniu pilveliu. Pilvelis prie krūtinės jungiasi visu savo pločiu, neturėdamas plėviasparniams būdingo siauro stiebelio. Antenos yra pats svarbiausias šeimos požymis, nes jos yra sudarytos tik iš trijų narelių. Trečiasis antenų narelis yra labai ilgas, o patinų jis dažnai būna išsišakojęs į dvi dalis arba tankiai plaukuotas. Galva yra plati, trumpa, su didelėmis sudėtinėmis akimis šonuose ir trimis paprastosiomis akelėmis kaktos srityje. Burnos organai yra graužiamieji, su stipriais, aštriais viršutiniais žandais, skirtais maistui smulkinti. Krūtinė yra stambi ir tvirta, jos viršutinėje dalyje matomos ryškios struktūrinės siūlės. Sparnai yra keturi, skaidrūs arba pilkšvai dūminio atspalvio, su pilnu, gerai matomu gyslotumu. Kojos yra vidutinio ilgio, bėgamosios, o užpakalinių blauzdų šonuose dažnai nėra papildomų dyglių. Kiaušdėtis patelių pilvelio gale yra trumpas, dantytas, pjūklo formos, pritaikytas kietiems augalų audiniams įpjauti. 

     Biotopas apima saulėtas ir šiltas vietas: miško pakraščius, proskynas, upių slėnius, drėgnas pakrančių pievas bei krūmynus. Kultūrinis kraštovaizdis – ypač privatūs bei botanikos sodai, rožynai, miesto parkai ir skverai – yra labai palankios buveinės šiems vabzdžiams. Mitybiniai augalai dažniausiai yra erškėtinių (ypač rožių, erškėčių), gluosnių, karklų ir beržų šeimų atstovai. Suaugėliai yra aktyvūs vasarą, skraido karštomis, saulėtomis dienomis ir maitinasi skėtinių bei kitų augalų žiedų nektaru bei žiedadulkėmis. Kiaušinėlių dėjimas vyksta pavasario pabaigoje arba vasarą, kai patelė pjūkliniu kiaušdėčiu giliai įpjauna jaunus augalų ūglius ar lapkočius. Pažeidimo žymės ant ūglių po kiaušinėlių dėjimo lieka labai pastebimos – tai išilginiai, tamsūs, randus primenantys audinių sužalojimai. Lervos (netikrieji vikšrai) išsirita po vienos ar dviejų savaičių ir iškart pradeda kartu, didelėmis grupėmis, graužti šeimininko augalo lapus. Gynybinė poza yra labai būdinga šių vabzdžių lervoms – pajutusios pavojų, jos visos sinchroniškai išriečia kūną „S“ raide ir pakelia pilvelio galą į viršų. Generacijų skaičius priklauso nuo rūšies, pvz., Arge pagana per vieną šiltą vasaros sezoną gali išvystyti dvi pilnas kartas. Žiemojimas vyksta lervos stadijoje dirvožemyje arba nukritusiuose lapuose, kur lerva prieš tai suverpia dvisluoksnį, purų, šilkinį kokoną. 

     Paplitę beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, tačiau didžiausia rūšių įvairovė ir gausa telkiasi tropikų regionuose. Pietų ir Centrinės Amerikos bei Afrikos tropikai yra laikomi pagrindiniais šios šeimos evoliucijos ir rūšių koncentracijos centrais. Vakarų Palearktikoje (įskaitant Europą) ši šeima nėra tokia gausi kaip tikrieji pjūkleliai, tačiau čia gyvena labai dažnos ir plačiai žinomos rūšys. Lietuvoje pjūkleliai argidai yra įprasti vabzdžiai, mūsų šalyje užregistruota apie 15–20 šios šeimos rūšių.