Tenerifinis besparnis skėriukas (Arminda brunneri) yra skėrinių (Acrididae) šeimai priklausantys vabzdys. Tenerifės salos endemikas.

     Skėriukai yra palyginti nedideli. Kaip ir daugumai tiesiasparnių, jiems būdingas lytinis dimorfizmas – patelės yra pastebimai stambesnės ir didesnės už patinus. Kūno spalva varijuoja nuo pilkšvos, žalsvos iki rudos ar gelsvos, su tamsesnėmis dėmėmis ar juostomis. Tokie atspalviai idealiai susilieja su Tenerifės vulkaninėmis uolomis, kerpėmis ir sausa miško paklote. Kūno paviršius yra gana šiurkštus, grūdėtas arba matinis. Tai padeda išvengti saulės spindulių atspindėjimo (blizgesio) ir pagerina maskuotę. Ši rūšis besparnė. Tai dažnas salų endeminėms rūšims būdingas bruožas, nes skraidymas atvirose, vėjuotose pakrantėse didina riziką būti nupūstiems į vandenyną. Kadangi išorinė skirtingų Arminda rūšių morfologija yra labai panaši, pagrindinis patikimas būdas mokslininkams identifikuoti Arminda brunneri yra vidinė patinų genitalijų anatomija. 

     Gyvena akmenuotose vietose, uolų plyšiuose, stačiuose šlaituose bei vulkaninio šlako laukuose, kur gausu vietinės augalijos. Nors gilioje, tamsioje ir drėgnoje miško tankmėje jie sutinkami retai, šie skėrukai dažnai gyvena laurų miškų proskynose, pakelėse ir pamiškėse, kur patenka daugiau saulės šviesos. Rūšis gerai prisitaikiusi prie pusiau sausų zonų, kuriose dominuoja kserofitiniai (sausrai atsparūs) Kanarų salų augalai, pavyzdžiui, karpažolės (Euphorbia) ir kiti žemi krūmai. Jie aptinkami skirtinguose salos aukščiuose – nuo žemumų netoli pakrantės iki kalnų miškų zonų, tačiau vengia visiškai sausų, dykuminių pajūrio smėlynų ir pačių aukščiausių subalpinių Teidės uolynų zonų. Kadangi yra visiškai besparniai, šie skėriukai neskraido. Jie juda ropodami arba atlikdami trumpus šuolius tarp akmenų ir šakų. Pajutę pavojų, jie ne bėga, o sustingsta – jų maskuojanti spalva leidžia tiesiog pranykti aplinkoje. Tai šaltakraujai gyvūnai, todėl jų aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos. Pirmoje dienos pusėje jie dažnai šildosi ant saulės apšviestų akmenų ar uolų, kad įgautų energijos maitinimuisi ir poravimuisi. Kaip ir visi tiesiasparniai, Arminda brunneri yra  su nepilna metamorfoze. Iš kiaušinėlių išsiritusios nimfos išore primena suaugėlius, tik yra mažesnės ir neturi išvystytų lytinių organų. Jos auga nerdamos kelis kartus. Minta saloje paplitusių vietinių krūmų, žolinių augalų lapais bei ant uolų augančiomis kerpėmis ar samanomis.