Stambusis duonmedis (Artocarpus heterophyllus) yra šilkmedinių (Moraceae) šeimos visžalis vienanamis augalas, garsėjantis kaip vedantis pačius didžiausius medžių vaisius pasaulyje. 

     Paprastasis duonmedis yra tankia laja pasižymintis medis, kuris natūralioje aplinkoje pasiekia 10–20 metrų aukštį. Šio augalo stiebas išaugina tiesų, storą kamieną su lygia, pilkšvai ruda žieve. Visose medžio dalyse, įskaitant žievę, lapus ir vaisius, gausu pieno indų, išskiriančių itin lipnų, gumišką baltą lateksą. Lapai ant šakų išsidėstę pražangiai, yra odiški, blizgantys ir tamsiai žali. Lapo lakšto forma yra heterofilinė – jauni lapai būna gilūs, skiautėti, o suaugę – ištisiniai, elipsiški arba kiaušiniški, siekiantys iki 20 centimetrų ilgį. Šis augalas yra vienanamis, todėl vyriški ir moteriški žiedynai formuojasi atskirai ant to paties medžio. Smulkūs, neišvaizdūs žiedai yra sutelkti į tankius, cilindriškus arba kiaušiniškus galvučių pavidalo žiedynus. Vyriški žiedynai išauga ant plonų jaunų šakelių, o moteriški – ant storų, sumedėjusių kamienų ar pagrindinių šakų. Šiai rūšiai būdinga išreikšta kauliflorija ir ramiflorija, nes sunkiems vaisiams išlaikyti reikalinga tvirta sumedėjusi atrama. Po apvaisinimo moteriškas žiedynas išsivysto į milžinišką sutelktinį vaisių (vaisyną), kuris gali sverti nuo 5 iki net 50 kilogramų.Vaisyno odelė yra stora, kieta, gelsvai žalia arba ruda, tankiai padengta trumpais, kūgiškais dygliukais. Vidinę vaisiaus dalį sudaro šviesiai geltonos, mėsingos, saldaus aromato vaisių skiltelės, supančios stambias, ovalias sėklas. 

     Natūralus paprastojo duonmedžio biotopas – drėgnieji tropiniai lygumų miškai. Jis geriausiai auga žemumose, kur vyrauja karštas, drėgnas klimatas be šalčių ir yra užtikrinamas didelis metinis kritulių kiekis. Augalas teikia pirmenybę giliam, derlingam, aliuviniam dirvožemiui ir yra jautrus stovinčiam vandeniui, todėl jam būtinas puikus grunto drenažas upių slėniuose ar kalnų papėdėse. Vyriški duonmedžio žiedynai produkuoja milžiniškus kiekius labai smulkių, lengvų ir sausų žiedadulkių, vėjo gūsiai jas lengvai nupučia nuo sumedėjusių šakų. Atvirose plantacijose vėjas yra pagrindinis faktorius, pernešantis žiedadulkes iki moteriškų žiedynų, esančių ant gretimų šakų ar kamienų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad duonmedžio žiedynai išskiria specifinį vaisių aromatą (alifatinius esterius), kuris vilioja smulkius dvisparnius vabzdžius – gumbauodžius (Cecidomyiidae), smulkius vabalus ir tripsus. Uodukai dažnai tupia ant bręstančių vyriškų žiedynų, kur maitinasi ten augančiu specifiniu grybeliu, o vėliau, privilioti to paties kvapo, nutupia ant moteriškų žiedynų ir atlieka apdulkinimą. Milžiniško sutelktinio vaisiaus užauginimas reikalauja didžiulių angliavandenių išteklių. Biologinis vaisiaus vystymosi procesas nuo apvaisinimo iki visiškos brandos trunka nuo 3 iki 8 mėnesių, tad šiuo periodu kamieno indų sistema dirba maksimaliu pajėgumu. Šio augalo sėklos negali išgyventi išdžiūvimo ar užšalimo. Jos privalo sudygti labai greitai (per kelias savaites) po to, kai vaisius nukrenta ir supūva, todėl sėklose iškart po subrendimo prasideda aktyvūs metaboliniai procesai.

     Paprastasis duonmedis yra kilęs iš  Vakarų Ghatų kalnų grandinės Indijoje. Dėl tūkstantmečius trukusio kultūrinimo šis augalas buvo plačiai išplatintas ir natūralizuotas visoje Pietryčių Azijoje, Rytų Afrikoje bei Karibų jūros regiono tropinėse salose. Šiais laikais jis masiškai auginamas ekvatorinėse šalyse kaip pirmaeilis maistinis kultūrinis augalas, o jo džiovinti ar konservuoti vaisiai eksportuojami į viso pasaulio, įskaitant ir Lietuvos, prekybos centrus.