Aukšliagrybūnai (Ascomycota) yra gausiausias grybų karalystės skyrius, kuriam priklauso daugiau nei 64 000 rūšių. 

     Dauguma rūšių dauginasi tiek lytiniu būdu (aukšliasporėmis), tiek nelytiniu būdu per konidijas. 

     Pagrindinis jų skiriamasis bruožas – aukšliai (asci), specializuotos mikroskopinės ląstelės, kuriose subręsta lytinės sporos (aukšliasporės). Grybai išaugina cilindro, buožės ar rutulio formos aukšlius (askus), kuriuose susidaro po 8 aukšliaspores. Praplyšus aukšliui, sporos su didele jėga yra iš jo iššaunamos. Sporas išnešioja vėjas. Šių grybų vaisiakūniai yra disko, lėkštelės, dubenėlio, puodelio formos, su kotu arba bekočiai, smulkučiai, tik pro mikroskopą matomi vienaląsčiai organizmai (mielės) arba dideli iki 15-20 cm skersmens (briedžiukai, bobausiai).

     Aukšliagrybiai skiriasi gyvenimo būdu, teikiama nauda ar daroma žala. Jie sukelia daugybę augalų, naminių gyvūnų, žmonių ligų; be to, jie yra svarbūs tam tikrų maisto produktų gamybai, pvz., sūrio ir duonos, alaus ir vyno. Aukšliagrybiai svarbūs medicinai, nes Penicillium chrysogenum gaminamas antibiotikas penicilinas labai svarbus kovojant su bakterijų sukeliamomis ligomis. Taip pat iš kai kurių šių grybų gaminami fermentai, vitaminai, pašariniai baltymai ir kt. naudingos medžiagos. Dauguma jų aktyviai ardo ligniną, celiuliozę, gliukozę ir net baltymingus maisto produktus.

     Aptikti galima ant sudrėkusios mūrinės sienos, lubų, ar kitokių neorganinės kilmės daiktų. Auga ant popieriaus, drabužių, suirusios avalynės. Nukritę lapai, šakelės, apmirusi žolinė danga, maisto atliekos aukšliagrybių drauge su kitais grybais ir mikroorganizmais greitai paverčiami trąšia dirva.