Smidriniai (Asparagaceae) yra magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso daugiametės žolės arba krūmokšniai su gerai išaugusiu, mėsingu, požeminiu šakniastiebiu. 

     Morfologiškai tai itin įvairi šeima, todėl sunku išskirti vieną visiems nariams būdingą išvaizdą. Dauguma yra daugiamečiai žoliniai augalai, turintys mėsingus, gerai išsivysčiusius požeminius šakniastiebius, svogūnus arba gumbus. Paprastai turi kuokštines šaknis, kurios gali būti mėsingos arba gumbiškai sustorėjusios (pvz., kaupiančios vandenį ir maisto medžiagas). Stiebai gali būti statūs, šakoti (kaip smidro) arba redukuoti iki lapų skrotelės (kaip agavų ar melsvių). Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, dracenos ar jukos, suformuoja sumedėjusius kamienus. Daugelio rūšių tikrieji lapai yra redukuoti iki mažų žvynelių. Fotosintezę dažnai vykdo pakitę stiebai – kladodės, kurios atrodo kaip lapai (pvz., pas smidrus jos būna siūliškos, pas pelžiedes – plokščios). Kitų grupių (agavų, jukų) lapai yra stambūs, kardiški, kieti, dažnai su spygliuota viršūne arba kraštais. Žiedai paprastai nedideli, taisyklingi, susitelkę į kekes, šluoteles arba varpas. Apyžiedį sudaro 6 lapeliai, išsidėstę dviem ratais. Turi 6 kuokelius ir vieną piestelę su trireikšme mezgine. Vaisius dažniausiai tai uoga (pvz., pakalnučių, smidrų) arba sausa dėžutė (pvz., agavų, jukų). Sėklos dažnai yra juodos dėl jose esančio pigmento fitomelanino.  

     Dėl didelės genčių įvairovės smidriniai užima labai skirtingas nišas. Lietuvoje savaime augančios rūšys, tokios kaip paprastoji pakalnutė, dvilapė medutė ir baltašaknės, auga lapuočių ir mišriuose miškuose, drėgnose, humusingose vietose. Jukos, agavos ir daugelis Afrikos smidrų rūšių auga pusdykumėse, uolingose vietovėse, kur vyrauja sausas oras ir mažai kritulių. Vaistinis smidras (šparagas) natūraliai dažnai aptinkamas upių pakrantėse ir pajūrio zonose Eurazijoje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, šiaudeniai, renkasi sausas pievas ar krūmynų pakraščius. 

     Šeimos nariai paplitę visame pasaulyje, tačiau didžiausia rūšių įvairovė stebima tropinio ir subtropinio klimato zonose, ypač tose vietose, kur būna sezoninės sausros. Smidriniai (Asparagoideae) plačiai paplitę Eurazijoje ir Afrikoje. Agaviniai (Agavoideae) natūraliai auga Amerikos žemynuose, ypač sausringuose Meksikos ir JAV pietvakarių regionuose. Hiacintiniai (Scilloideae) labiausiai paplitę Viduržemio jūros regione, Pietų Afrikoje ir Centrinėje Azijoje.