Smidriečiai (Asparagales) yra gaubtasėklių (Angiospermae) augalų, lelijainių (Liliopsida) klasės augalų eilė. Tai didžiausia vienaskilčių augalų eilė, apimanti labai įvairias augalų grupes: nuo daržovių (česnakų, šparagų) iki garsių dekoratyvinių gėlių (orchidėjų, vilkdalgių). Šiai eilei priklauso apie 14 šeimų.

     Vienas iš svarbiausių eilės požymių – sėklos luobelėje esantis fitomelaninas. Tai juodas, angliškas, kietas pigmentas, kuris daro sėklas atsparias aplinkos poveikiui. Jo neturi tik gegužraibiniai (Orchidaceae) ir kelios kitos grupės. Dauguma rūšių yra geofitai, turintys požeminius maisto medžiagų kaupimo organus: svogūnus, gumbus arba šakniastiebius. Būdingos mėsingos, kartais gumbiškai sustorėjusios šaknys. Lapai dažniausiai išsidėstę pamatine rozete arba tankiomis puokštėmis stiebo viršūnėje. Jie paprastai linijiški, kardiški arba lancetiški su lygiagrečiu ar lankišku gyslotumu, būdingu vienaskilčiams. Kai kurios grupės (pvz., agavos, alavijai) turi sukulentinius (mėsingus) lapus, pritaikytus kaupti vandenį. Žiedai paprastai yra trinariai (3+3 apyžiedžio lapeliai, 6 kuokeliai). Skirtingai nei lelijiečių, smidriečių nektarinės paprastai yra mezginės pertvarose (septalinės nektarinės), o ne ant apyžiedžio lapelių pamatų. Žiedynai dažniausiai būna kekės, skėčiai arba šluotelės. Nors dauguma yra žolės, kai kurios grupės pasižymi antriniu storėjimu (pvz., jukos, drakonmedžiai), suformuodamos sumedėjusius kamienus, nors jie skiriasi nuo tikrų medžių (dviskilčių) sandaros. 

    Jų buveinių spektras apima beveik visas gamtines zonas – nuo atviros vandenyno pakrantės iki sausringiausių dykumų ar drėgnųjų atogrąžų miškų. Daugelis smidriečių yra prisitaikę prie sezoniškumo (šalčio ar sausros). Jų gebėjimas kaupti maisto medžiagas požeminiuose organuose leidžia jiems greitai sužydėti pavasarį, kol kiti augalai dar tik pradeda augti. Smidriečiai (Asparagales) yra paplitę visame pasaulyje (išskyrus Antarktidą).