Kanarinė žvaigždėja (Asteriscus sericeus) yra astrinių (Asteraceae) šeimos visžalis augalas. Kanarų salų endemikas.
Augalo stiebai yra gulsti arba kylantys, gausiai apaugę lapais. Lapai yra pražanginiai, vientisiniai, pailgai menteliški ir bukomis viršūnėmis. Visą augalo paviršių dengia tankūs, švelnūs, šilkiniai plaukeliai, suteikiantys pilkšvai sidabrinį atspalvį. Žiedai yra sutelkti į pavienius, stambius, viršūninius graižų tipo žiedynus. Kiekvieną graižą supa keliomis eilėmis išsidėstę, odiški, plaukuoti skraistlapiai. Žiedyno kraštuose išsidėstę liežuviški žiedai, o centre – vamzdiški žiedai. Tiek kraštiniai liežuviški, tiek centriniai vamzdiški žiedai yra ryškiai geltonos spalvos. Augalo vaisius yra mažas, briaunotas lukštavaisis su trumpu skristuku.
Šio augalo natūrali aplinka apima atviras, saulėtas ir vėjuotas uolėtas pakrantes bei sausas kalnų šlaitų vietas. Augalas yra prisitaikęs prie skurdžių, smėlingų ir akmenuotų dirvožemių, kur drėgmė greitai pasišalina. Jis visiškai netoleruoja užmirkusio grunto. Augalas puikiai toleruoja ilgalaikes sausras ir karštus, sausus vėjus, pučiančius iš Afrikos dykumų. Tankūs šilkiniai plaukeliai ant lapų atlieka apsauginę funkciją – jie atspindi saulės spindulius ir sumažina vandens garinimą. Kaip pakrančių augalas, jis yra atsparus sūriam jūros vėjui ir druskingam purslų poveikiui. Tai yra daugiametis visžalis krūmokšnis, kuris aktyviai žydi vasaros laikotarpiu. Augalas sėkmingai mezga sėklas (lukštavaisius), kurios plinta lokaliai, nes jų skristukai neleidžia joms nuskristi didelių atstumų. Šis krūmokšnis visiškai netoleruoja šalčio ir minusinės temperatūros. Žemesnėje nei 5 °C temperatūroje augalas pradeda nykti.
Asteriscus sericeus natūraliai kilęs tik iš Fuerteventūros salos. Šis krūmokšnis laukinėje gamtoje auga šiaurinės salos dalies kalnuose bei uolėtose pakrantėse, pakildamas iki 700 metrų virš jūros lygio. Dėl savo dekoratyvumo augalas buvo žmogaus introdukuotas ir dabar sėkmingai auginamas kitose Kanarų salose, pvz., Tenerifėje, Gran Kanarijoje bei El Hiere.