Mažieji lašalai (Baetidae) yra lašalų (Ephemeroptera) būrio vabzdžių (Insecta) šeima, kuri pasižymi didžiausia rūšine įvairove visame lašalų būryje. Pasaulyje žinoma virš 1100 šios šeimos rūšių, o tai sudaro beveik trečdalį visos pasaulio lašalų faunos. 

     Tai vieni smulkiausių lašalų – suaugėlių kūno ilgis paprastai tesiekia 3–14 mm. Priekiniai sparnai yra ilgi, ovalūs, su labai nedideliu skersinių gyslų skaičiumi. Užpakaliniai sparnai yra stipriai sumažėję (mažyčiai) arba kai kurių genčių (pvz., Cloeon) – visiškai išnykę. Patinų sudėtinės akys yra išskirtinės – jos išaugusios į viršų tarsi bokšteliai virš galvos. Suaugėliai kūno gale turi tik du ilgus, plonus cerkus (vidurinės uodeginės ataugos jie neturi arba ji visiškai redukuota). Kojos plonos ir trapios, o patinų priekinės kojos yra ypatingai ilgos (neretai ilgesnės už visą kūną), naudojamos patelėms sugriebti skrydžio metu. Lervos pasižymi grakščia, verpstiška kūno forma, pritaikyta greitam plaukimui vandenyje. Galva nukreipta žemyn, su gerai išsivysčiusiu graužiamuoju burnos aparatu. Pilvelio šonuose (dažniausiai ant 1–7 segmentų) išsidėsčiusios lapelių formos žiaunos, kurios gali būti viengubos arba dvigubos. Lervos turi tris uodegines ataugas (du cerkus ir vidurinį siūlą), kurios yra tankiai apaugusios šereliais ir veikia kaip plaukiamasis uodegos pelekas. 

     Baetidae šeimos lervos pasižymi dideliu ekologiniu plastiškumu, todėl jų biotopų spektras yra itin platus. Daugelis Baetis genties rūšių gyvena greitos tėkmės upėse ir upeliuose. Jos aptinkamos litoralės zonoje, kur slepiasi po akmenimis, žvirgždu ar prisitvirtina prie vandens samanų srauniausiose vietose. Cloeon ir Procloeon genčių lervos yra tipiški stovinčių vandenų gyventojai. Jos masiškai apgyvendina tvenkinius, kūdras, ežerų pakrantes ir net laikinąsias balas, kur laikosi tarp tankių vandens augalų sąžalynų. Dėl hidrodinaminės kūno formos šios lervos nesikasa į gruntą, o gyvena tiesiai ant substrato paviršiaus, kur gali laisvai plaukioti. Nors upinės rūšys reikalauja didelės deguonies koncentracijos, kai kurios ežerinės rūšys (pvz., Cloeon dipterum) pasižymi unikaliu atsparumu deguonies trūkumui ir gali išgyventi po ledu dūstančiuose vandens telkiniuose. Lervos juda vandenyje staigiais, banguojančiais pilvelio ir uodegos pelekų judesiais aukštyn-žemyn, primenančiais mažų žuvyčių plaukimą. Lervos savo kramtomuoju burnos aparatu jos nuolat krapšto mikroskopinius dumblius (perifitoną, titnagdumblius) nuo akmenų bei augalų stiebų arba renka smulkias detrito daleles nuo dugno. Skirtingai nuo stambiųjų lašalų, daugelis Baetidae rūšių pasižymi greitu vystymusi ir per metus gali išauginti dvi ar net tris kartas. Palankiomis vasaros sąlygomis lervos stadija gali trukti vos kelias savaites. Patinai vasaros vakarais virš vandens ar pakrantės augalų formuoja tankius, šokančius spiečius. Vertikalaus skrydžio metu, naudodamiesi didžiosiomis turbaninėmis akimis, jie iš apačios pastebi pateles, sugriebia jas ilgomis priekinėmis kojomis ir susiporuoja ore per kelias sekundes. 

     Šios šeimos atstovų aptinkama visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą). Jie sėkmingai kolonizavo net atokiausius regionus, kur kitų šeimų lašalai negyvena. Jie sugeba išgyventi arktinėse platumose ir aukščiau kalnuose (alpiniame sureguliuotų upelių lygyje) nei stambesni jų giminaičiai. Dėl geresnio prisitaikymo prie kintančių sąlygų, kai kurios Baetidae rūšys sugebėjo natūraliai paplisti net salose, nutolusiose nuo žemynų.