Lašalas Cloeon dipterum yra mažųjų lašalų (Baetidae) šeimos rūšis. Tai pati dažniausia, garsėjanti išskirtiniu atsparumu aplinkos sąlygoms ir netipišku lašalų pasauliui gyvenimo ciklu. 

     Nedideli vabzdžiai, suaugėlių kūno ilgis siekia 5–8 mm, o išskleistų sparnų ilgis – apie 13–25 mm. Šie lašalai turi tik vieną porą sparnų – užpakaliniai sparnai yra visiškai išnykę. Patelių priekinio sparno priekinis kraštas (kostalinė sritis) turi pastebimą gelsvą arba melsvą atspalvį. Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu – patinai turi didžiules, į viršų iškilusias šviesiai rudas ar oranžines turbanines akis, o patelių akys yra paprastos, išsidėsčiusios galvos šonuose. Suaugėliai turi dvi ilgas uodegines išaugas (cerkus). Lervos uodeginiai siūlai yra vienodo ilgio ir turi aiškiai matomą tamsią (juodą) juostą per vidurį. Lerva (najadė) turi 7 poras plokščių trachejinių žiaunų, iš kurių pirmosios 6 poros yra dvigubos (sudubliuotos), o paskutinė pora – vienguba. 

     Lervos renkasi stovinčius arba labai lėtai tekančius vandenis. Jos masiškai apgyvendina sodo tvenkinius, kūdras, ežerų pakrantes, senvages ir pelkes. Gyvena ant povandeninių vandens augalų stiebų bei lapų, tarp kurių lengvai plaukioja staigiais, banguojančiais kūno judesiais. Tai viena iš nedaugelio lašalų rūšių, galinti išgyventi deguonies bado sąlygomis. Lervos sėkmingai peržiemoja po ledu visiškai užšąlančiuose ir dūstančiuose tvenkiniuose, kur kiti vandens bestuburiai žūsta. Tai vienintelė lašalų rūšis Europoje, kurios patelės yra gyvavedės. Po poravimosi patelė neskuba dėti kiaušinių – ji išgyvena sausumoje net iki 2–3 savaičių, kol jos pilvelyje išsivysto lervos. Tik tada ji skrenda prie vandens, o kiaušinėliai išsirita akimirksniu, vos prisilietę prie vandens paviršiaus. Jei patelė nesusiporuoja su patinu, ji gali padėti neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių sėkmingai išsirita nauja karta (gimsta tik patelės). Lervos maitinasi nugramdydamos titnagdumblius bei siūlinius dumblius nuo augalų paviršiaus. Suaugėliai visiškai neminta. Šiltuoju periodu išsivysto 2–3 kartos per metus, todėl suaugėliai skraido nuo gegužės iki spalio mėnesio. 

     Rūšis natūraliai aptinkama visoje Europoje, Sibire, Mongolijoje, Šiaurės Amerikoje bei Šiaurės Azijoje. Dėl ilgo suaugėlių gyvenimo periodo geba kolonizuoti net izoliuotas vandenynų salas. Lietuvoje tai pati dažniausia lašalų rūšis. Jų lervų galima rasti praktiškai bet kokiame stovinčiame vandens telkinyje, netgi miestų fontanuose ar lietaus statinėse.