Kaktusiniai (Cactaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės sukulentinių augalų šeima, kuriai priklauso apie 127 gentys ir per 1750 rūšių. 

     Kaktusų tikrieji lapai evoliucijos eigoje redukavosi į spyglius, o fotosintezės funkciją pilnai perėmė žalias stiebas. Sukulentinis stiebas atlieka vandens rezervuaro funkciją, todėl jo audiniai turi dideles, gleivėmis turtingas vandens kaupimo ląsteles. Siebo paviršių dengia stora, vaškiniu sluoksniu padengta kutikulė, kuri drastiškai sumažina vandens garinimą. Unikalus kaktusinių šeimos požymis yra areolės – modifikuoti, sutrumpėję ašiniai ūgliai, iš kurių išauga spygliai, glochidijos ir žiedai. Daugelio rūšių stiebai turi gilias išilgines riaubas arba gumburėlius, leidžiančius augalui susitraukti sausrų metu ir vėl išsiplėsti gavus drėgmės. Šaknų sistema yra paviršinė ir labai plačiai išsikerojusi, kad po trumpo lietaus spėtų sugerti kuo daugiau kapiliarinio dirvožemio vandens. Žiedai dažniausiai būna taisyklingieji, pavieniai, su daugianariu apyžiedžiu, kurio taurėlapiai palaipsniui pereina į vainiklapius. Kaktusų mezginė yra apatinė, o iš jos išsivysto sultinga, daugiasėklė uoga, kuri dažnai būna valgoma. Kai kurios gentys, pvz., opuncijos, ant areolių turi smulkius, trapius ir dygliuotus plaukelius – glochidijas, atliekančias papildomą apsauginę funkciją. 

     Kaktusai yra tipiški dykumų, pusdykumių ir sausųjų stepių (prerijų) augalai, kur kritulių kiekis yra minimalus. Jie auga vietovėse, kur dieną kepina iki +50 °C karštis, o naktį temperatūra nukrenta žemiau nulio. Epifitinės rūšys (pavyzdžiui, plokšteniai) yra prisitaikiusios gyventi tropiniuose miškuose, kur auga ant medžių šakų kaip šviesamėgiai augalai. Kai kurios kaktusų rūšys aptinkamos aukštikalnėse (Andų kalnuose) net iki 4500 m aukštyje virš jūros lygio, kur toleruoja stiprius šalčius. Daugelis kaktusų auga labai lėtai, lytinę brandą pasiekia tik po kelių dešimtmečių ir gali išgyventi iki 150–200 metų. Dauguma rūšių yra kryžmadulkiai augalai, kuriuos apdulkina vabzdžiai, o didžiųjų kaktusų žiedus naktimis dažnai apdulkina šikšnosparniai arba kolibriai. Kaktusų sėklas platina paukščiai bei gyvūnai, mintantys sultingomis, ryškiomis uogomis. Užsitęsus sausrai, augalo metabolizmas sulėtėja iki minimumo, o gavus drėgmės – akimirksniu atsigauna. 

     Natūralūs biotopai driekiasi tik Amerikos žemynuose – nuo atšiaurių Kanados lygumų iki vėjo gairinamos Patagonijos Tolimojoje Pietų Amerikoje.