Muskusinė antis (Cairina moschata) yra žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Iš šios anties yra kilusi naminė muskusinė antis (Cairina moschata domestica), kuri nuo savo laukinių protėvių skiriasi didesniu svoriu, spalvų įvairove ir ramesniu būdu. Tai vienintelė naminių ančių veislė, kilusi ne iš didžiosios anties (Anas platyrhynchos).

     Tai stambūs paukščiai. Patinai gali sverti iki 6–7 kg, patelės – perpus mažiau. Kūnas ilgas, platus ir plokščias (horizontalus). Krūtinė gerai išvystyta, raumeninga. Tikroji laukinė muskusinė antis yra juodos spalvos, su didelėmis baltomis dėmėmis ant sparnų. O naminės nuo tamsiai rudos iki baltos spalvos. Ryškiausias bruožas – raudonos arba juodos odos ataugos (karunkulai) aplink akis ir snapą, primenančios kalakuto snukį. Snapas trumpas, tvirtas, šiek tiek užlenktu galu (nagu). Ant galvos jos turi ilgesnes plunksnas, kurias susijaudinusios arba gindamos teritoriją pašiaušia, suformuodamos nedidelį kuodą. Sparnai labai ilgi ir stiprūs. Nors naminės antys sunkios, jų sparnų mojis yra didelis, todėl jos (ypač patelės) išlieka geros skraiduolės. Uodega ilga, plati, susideda iš standžių plunksnų. Skirtingai nei kitos antys, muskusinės turi aštrius, tvirtus nagus ant plėvėtų kojų. Tai leidžia joms tvirtai įsikibti į medžių šakas ar stogus. Kojos yra trumpos, bet stiprios, išsidėsčiusios labiau kūno viduryje, todėl sausumoje jos juda gana grakščiai, mažiau svirduliuoja į šonus.

     Šios antys mieliau gyvena miškingose pelkėse, ežeruose, upeliuose ir netoliese esančiose pievose bei žemės ūkio pasėliuose. Naktimis dažniausia tupi medžiuose, taip apsisaugodamos nuo plėšrūnų. Tai agresyvi antis; patinai dažnai kovoja dėl maisto, teritorijos ar porų. Patinai poravimosi metu pakelia savo keteras, parodydami dominavimą kitiems patinams. Jie taip vizgina uodegą ir demonstruoja keterą viliodami pateles. Panašu, kad patelės renkasi didesnius patinus su didžiausia ketera. Muskusinės antys peri nuo rugpjūčio pradžios iki gegužės mėn. ir gali veistis 2-3 kartus. Susiporavusi patelė sukrauna lizdą tuščiaviduriame medyje, paprastai 3–18 metrų aukštyje. Patelės vidutiniškai padeda nuo 8 iki 10 kiaušinių. Patelės jauniklius saugo 60–70 dienų, kol jaunikliai tampa savarankiški tuo tarpu patinai saugo teritoriją . Per tą laiką patelės moko ančiukus valgyti, ką valgyti, plaukti ir apsiginti nuo priešų. Po 28 savaičių dauguma jauniklių subręsta. Šios antys yra visaėdės. Jos minta vandens ir sausumos augalų šaknimis, stiebais, lapais ir sėklomis. Taip pat mažomis žuvimis, ropliais, vėžiagyviais, vabzdžiais, šimtakojais ir termitais. Naminės muskusinės antys naudojamos ūkiuose kaip būdas kontroliuoti musių, sraigių, skėrių, amūrų ir šliužų kenkėjų populiacijas. Šios antys, dedamos į karvių gardus, sumažina musių populiaciją 80–90 procentų.

     Jų natūralus arealas apima Šiaurės Amerikos tik pačią pietinę dalį (Teksasą (Rio Grande slėnis) ir Meksiką), visą Centrinę Ameriką. Pietų Amerikoje plačiai paplitusios žemumose į rytus nuo Andų (Brazilija, Kolumbija, Venesuela) iki pat šiaurinės Argentinos ir Urugvajaus. Dėl domestikacijos šie paukščiai paplito po visą pasaulį. Juos galima suskirstyti į dvi grupes. Ūkiuose auginamos antys itin populiarios Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, kur jos vertinamos dėl liesos mėsos. Taip pat auginamos Afrikoje, Azijoje ir Australijoje kaip ištvermingi naminiai paukščiai. Pabėgę iš ūkų paukščiai prisitaikė gyventi laisvėje už savo natūralaus arealo ribų. Didelės populiacijos Floridoje (laikomos invazine rūšimi). Aptinkamos Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Izraelyje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Šios antys dažniausiai telkiasi miestų parkų tvenkiniuose.