Ceratophyllidae yra blusų (Siphonaptera) būriui priklausanti šeima, kurią sudaro daugiau nei 400 rūšių.

     Iš šonų stipriai suplotas kūnas, kuris yra aukštas ir siauras. Tai leidžia vabzdžiui lengvai prasisprausti per tankų kailį ar pūkus. Suaugėliai paprastai būna 1,6–4 mm ilgio. Spalva vyrauja nuo šviesiai rudos iki beveik juodos. Turi duriamuosius-siurbiamuosius burnos organus kraujui siurbti. Būdingas bruožas – pronotalinis ktenidijus (šukių pavidalo dyglių eilė ant priešnugarėlės), tačiau daugelis šios šeimos rūšių neturi genalinio ktenidijaus (dyglių ant skruostų), kas padeda jas atskirti nuo kitų šeimų, pavyzdžiui, Pulicidae. Turi tris poras kojų. Užpakalinė pora yra žymiai ilgesnė ir stipresnė, pritaikyta šuoliams, kurie gali siekti iki 50 kartų daugiau už jų kūno ilgį. Galūnės baigiasi tvirtais nagais, skirtais įsikibti į šeimininką. Kūnas padengtas tvirtu chitininiu šarvu su atgal nukreiptais šereliais, kurie neleidžia blusai nuslysti judant į priekį. Lervos yra kirmėliškos formos, balsvos ar gelsvos spalvos, neturi kojų ir akių. Turi graužiamuosius burnos organus ir maitinasi organinėmis liekanomis (pvz., suaugusių blusų ekskrementais su nesuvirškintu krauju). Lėliukės vystosi šilkiniame kokone, prie kurio dažnai prilimpa aplinkos šiukšlės (dulkės, smėlis), taip užmaskuodamos lėliukę aplinkoje.

     Šios šeimos blusos yra lizdiniai parazitai. Jos gyvena sausumos graužikų urvuose (pelėnų, pelių, voverių ar starų). Juose palaikoma stabili drėgmė ir temperatūra, būtina lervų vystymuisi. Taip pat gausiai gyvena ir paukščių lizduose, ypač tų paukščių, kurie peri uoksuose, inkiluose ar urvuose (pvz., zylių, kregždžių). Galima sutikti ir žmogaus sukurtuose statiniuose (rūsiuose, palėpėse, paukštynuose), kur apsigyvena graužikai arba naminiai paukščiai. Šeimai būdinga pilna metamorfozė. Suaugėliai yra periodiniai parazitai. Jie užšoka ant šeimininko pasimaitinti krauju, o pasisotinę grįžta į lizdo paklotę. Lervos gyvena lizdo substrate. Jos neminta krauju tiesiogiai, o suvartoja organines liekanas ir suaugusių blusų išskiriamas „kraujo granules“ (pusiau suvirškintą kraują). Lėliukės, pvz. paukštinių blusų (Ceratophyllus) gali išlikti ramybės būsenoje (diapauzėje) visą žiemą ir „pabusti“ tik pavasarį, pajutusios grįžtančio paukščio šilumą ar lizdo vibraciją. Daugumos rūšių populiacijos piką pasiekia šeimininkų veisimosi metu (pavasarį–vasarą), kai lizduose yra daug jauniklių, kurių oda plonesnė, o judėjimas ribotas, todėl parazitams lengviau maitintis. Šios šeimos blusos yra neįtikėtinai atsparios šalčiui, o tai leidžia joms išlikti šiauriniuose regionuose, net kai šeimininkai migruoja ar žiemoja.

     Šeima dominuoja Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Šiaurės Azijoje. Čia rūšių įvairovė yra didžiausia. Natūraliai šios blusos beveik negyvena Pietų Amerikoje (išskyrus pačią šiaurinę dalį), Afrikoje (į pietus nuo Sacharos) ar Australijoje. Dėl globalios prekybos ir transporto kai kurios rūšys (pvz., žiurkinė blusa Nosopsyllus fasciatus ar vištinė blusa Ceratophyllus gallinae) išplito visuose žemynuose, kur tik apsigyveno jų šeimininkai (žiurkės ar naminiai paukščiai).