Baltasis gandras (Ciconia  ciconia) yra gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būrio, gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukščių rūšis. Šis paukštis yra geriausiai žinomas gandrinių šeimos atstovas, Lietuvoje laikomas nacionaliniu paukščiu ir kaimo kraštovaizdžio simboliu.

     Tai didelis paukštis, kurio kūno ilgis siekia 100–115 cm. Suaugęs paukštis sveria nuo 2,3 iki 4,5 kg. Išskleisti sparnai siekia 155–215 cm, o tai leidžia efektyviai naudoti kylančias oro sroves (termikus) sklandymui. Dominuoja balta spalva, tačiau sparnų plasnojamosios plunksnos ir didžiosios dengiamosios plunksnos yra juodos. Krūtinės plunksnos yra ilgos ir purios, sudarančios savotišką „apykaklę“, kurią paukštis pašiaušia per tuoktuves. Jauniklių plunksnos ne tokios ryškios, dažnai turi rusvą atspalvį, o snapas ir kojos pradžioje būna tamsios (pilkšvai juodos), tik vėliau tampa raudonos. Snapas ilgas, tiesus, smailėjantis ir stiprus. Suaugusių paukščių jis yra ryškiai raudonas dėl su maistu gaunamų karotenoidų. Kojos ilgos, lieknos ir raudonos, pritaikytos braidyti po drėgnas pievas ir negilius vandens telkinius. Akių rainelės dažniausiai yra pilkai rudos arba pilkos, o aplink akis esanti oda – juoda. Lytys išoriškai yra beveik identiškos, todėl jas atskirti iš tolo sunku. Visgi patinai vidutiniškai yra šiek tiek didesni už pateles, jų snapai taip pat gali būti stambesni.

     Gandrai renkasi atvirus kraštovaizdžius, kuriuose gausu drėgmės ir maisto. Tai šlapios pievos, ganyklos, upių slėniai, pelkės, drėgni pasėlių laukai. Jie vengia tankių miškų ar labai sausų stepių. Dažniausiai peri netoli žmonių gyvenviečių. Lizdus suka ant pastatų stogų, kaminų, elektros stulpų ar specialiai iškeltų platformų, rečiau – aukštuose medžiuose. Lytinė branda pasiekiama maždaug 4-aisiais gyvenimo metais. Patelė padeda 3–5 kiaušinius, kuriuos abu tėvai peri apie 33–34 dienas. Jaunikliai lizde praleidžia apie 9 savaites. Juos maitina abu tėvai, atrydami maistą. Tai oportunistiniai plėšrūnai, mintantys įvairiu gyvūniniu maistu: vabzdžiais (ypač žiogais), varliagyviais, ropliais, smulkiais žinduoliais (pelėnais, kurmiais) ir net žuvimis. Gamtoje gali išgyventi iki 20–30 metų (rekordinė užfiksuota trukmė – 33 metai). 

     Paplitę Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje. Išskiriami du pagrindiniai porūšiai, kurie užima skirtingas teritorijas. C. c. ciconia (nominalusis porūšis) peri beveik visoje Europoje (nuo Ispanijos iki Baltijos šalių ir šiaurės vakarų Rusijos), Šiaurės vakarų Afrikoje bei Mažojoje Azijoje. C. c. asiatica peri Centrinėje Azijoje, o žiemoja Irane, Pakistane ir Indijoje. Europos populiacijos žiemoja Afrikoje (nuo Sacharos iki pat Pietų Afrikos Respublikos). Vakarinių regionų paukščiai vis dažniau lieka žiemoti Pirėnų pusiasalyje. Lietuva yra viena iš gausiausiai šių paukščių apgyvendintų teritorijų Europoje.