Uolinis karvelis (Columba livia) yra karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos paukščių rūšis. Jie yra naminių balandžių (Columba livia domestica) įvairių veislių ir miesto balandžių protėviai.
Kūno ilgis siekia 29–37 cm. Suaugęs paukštis sveria 230–370 gramų. Išskleistų sparnų plotis yra 62–72 cm. Kūnas aptakus, pritaikytas greitam skrydžiui. Kūnas yra melsvai pilkos spalvos. Galva ir kaklas tamsesni, su žvilgančiu žaliai violetiniu metalo blizgesiu. Sparnai šviesiai pilki su dviem ryškiomis juodomis juostomis. Antuodegis baltas, gerai matomas paukščiui skrendant. Uodega pilka su tamsia juosta gale. Snapas pilkas, trumpas, su minkšta balta odos raukšle (snapo pamatine oda – cera). Akys ryškiai oranžinės arba raudonos spalvos. Akių apvadai pliki, melsvai balti odos žiedai. Kojos raudonos arba purpurinės spalvos. Pirštai keturi (trys nukreipti į priekį, vienas atgal). Nagai trumpi, pritaikyti nutūpti ant uolų ir karnizų.
Tikrieji laukiniai uoliniai karveliai gyvena jūros pakrančių uolose, kalnuotose vietovėse, tarpekliuose bei akmeninguose skardžiuose. Jie vengia tankių miškų ir atvirų didelių dykumų, nes lizdams sukti jiems reikalingi kieti, vertikalūs paviršiai. Tai sėslūs paukščiai, nevykdantys tolimų sezoniškų migracijų. Monogamai. Poras sudaro visam gyvenimui. Lizdas labai primityvus – vos kelios šakelės ar šiaudai uolos plyšyje arba pastato pastogėje. Patelė deda 2 baltus kiaušinius. Per metus gali išauginti nuo 2 iki 5 vadų. Pirmosiomis dienomis abu tėvai jauniklius maitina gūžio pienu (gūžio epitelyje susidarančia maistinga medžiaga). Minta beveik išskirtinai augaliniu maistu: sėklomis, grūdais, ankštiniais augalais, rečiau uogomis. Skirtingai nuo daugumos paukščių, karveliai geria įkišę snapą į vandenį ir jį siurbdami, o ne pakeldami galvą aukštyn.
Natūraliai laukiniai uoliniai karveliai sutinkami Pietų Europoje (aplink Viduržemio ir Juodąją jūras), Šiaurės Afrikoje (įskaitant Sahelį, Kanarų salas, Žaliojo Kyšulio salas), Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Azijoje (Indijoje).