Karveliniai (Columbidae) yra karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio paukščių šeima, kurią sudaro apie 350 rūšių, suskirstytų į maždaug 50 genčių.
Kūnas kresnas, aptakus (lašelio formos), krūtinė išsipūtusi dėl itin stiprių skrydžio raumenų, kurie sudaro net 31–44 % viso kūno svorio. Galva neproporcingai maža, o kaklas palyginti trumpas. Snapas trumpas, plonas, ties pamatine dalimi minkštas ir padengtas plika, oda – vaškine, kurioje atsiveria šnervės. Akys apsuptos ryškios, plikos odos žiedo, kuris gali būti raudonos, geltonos ar baltos spalvos. Sparnai ilgi, stiprūs ir dažniausiai smailėjantys, pritaikyti greitam bei vikriam skrydžiui. Karveliniai pasižymi unikaliu sparnų „plojimu“ pakylant. Kojos trumpos, keturpirštės, pritaikytos tiek vaikščioti žeme, tiek tupėti medžiuose. Vaikščiodami šie paukščiai atlieka būdingus galvos linkčiojimus, kurie padeda stabilizuoti vaizdą judėjimo metu. Plunksnos tankios, tačiau gana lengvai išsipešančios – tai gali padėti paukščiui ištrūkti iš plėšrūno nagų. Vyrauja pilki, rusvi ir melsvi atspalviai, tačiau daugelis rūšių turi metalinio spindesio plotus ant kaklo ar sparnų. Atogrąžų rūšys (pvz., vaisiais mintantys balandžiai) gali būti itin ryškios – žalios, oranžinės ar violetinės spalvos. Karveliniai turi dviejų dalių gūžį, kuriame gaminamas „pieno“ pakaitalas jaunikliams maitinti. Priklausomai nuo mitybos, skiriasi skrandžio sienelės: sėklalesių jos storos ir raumeningos, o mintančių vaisiais – plonesnės. Dauguma rūšių tulžies pūslės neturi.
Karveliniai gyvena nuo drėgnųjų atogrąžų miškų (kur rūšių įvairovė didžiausia) iki vidutinių platumų spygliuočių ir lapuočių miškų. Kai kurios rūšys gyvena savanose, stepėse, pievose ir pasėlių laukuose, kur paukščiai randa gausiai sėklų. Naminiai balandžiai bei pietiniai purpleliai gyvena miestų centruose, parkuose ir priemiesčiuose, kur puikiai prisitaikė prie žmogaus kaimynystės, naudodami pastatus kaip uolų pakaitalus lizdams sukti. Kai kurios rūšys gyvena dykumose ar aukštai kalnuose (iki 5000 m virš jūros lygio). Sudaro tvirtas poras, abu tėvai rūpinasi jaunikliais. Tiek patinai, tiek patelės gūžyje gamina maistingą sekretą, kuriuo maitina tik išsiritusius jauniklius. Lizdai dažniausiai tai paprastos, purios platformos iš šakelių, suktos medžiuose, uolose ar pastatų nišose. Pasižymi fenomenaliu gebėjimu rasti namus iš nežinomų vietų, naudodamiesi saulės padėtimi, žemės magnetiniu lauku ir net kvapais. Sėklalesiai maitinasi ant žemės, pasižymi nuosaikesnėmis plunksnų spalvomis. Vaisialesiai maitinasi medžių lajose, dažnai turi ryškias, spalvingas plunksnas (ypač atogrąžų rūšys). Priešingai nei dauguma paukščių, karveliniai geria siurbdami vandenį – jiems nereikia kaskart pakelti galvos, kad vanduo nutekėtų stemple.
Šeima paplitusi visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą bei pačias atšiauriausias Arkties sritis. Nors karvelinių gausu visur, didžiausia rūšių įvairovė stebima Indomalajų (Pietryčių Azija) ir Australijos, Naujoji Gvinėjos bei aplinkinių salų ekologinėse zonose. Dėl puikių skraidymo gebėjimų šie paukščiai sugebėjo kolonizuoti net ir tolimas vandenynų salas.