Naminis karvelis (Columba livia var. domestica) yra karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, karvelinių (Columbidae) šeimos, uolinių karvelių (Columba livia) rūšies domestikuotas porūšis su daugelių išvestų veislių. Šie paukščiai pasižymi didžiule formų, spalvų ir paskirties įvairove – nuo paprastų miesto balandžių iki dekoratyvinių ar sportinių veislių. Kaip manoma, naminių balandžių prijaukinimas prasidėjo prieš 3400 m. prieš m. e. Miestuose gyvenantys karveliai vadinami - Miesto balandžiai. Jie yra naminių karvelių (Columba livia domestica) įvairių veislių mišrūnai ir tiesioginiai palikuonys. Miesto balandžiams taikomas  mokslinis Columba livia f. urbana pavadinimas. 

     Pasižymi didele išorine įvairove dėl jų kilmės iš sukultūrintų ir vėliau sulaukėjusių naminių balandžių. Nors jie išlaiko pagrindinius protėvių – uolinių karvelių – bruožus, urbanistinė atranka suformavo specifinę populiaciją. Tai vidutinio dydžio paukščiai, kurių kūno ilgis siekia 32–37 cm, o sparnų ilgis – 64–72 cm. Svoris paprastai svyruoja nuo 238 iki 380 gramų, tačiau gausiai maitinami miesto individai gali pasiekti ir didesnį svorį. Galva maža, snapas plonas, pilkšvas, su balta oda prie pagrindo (vaškine). Akys dažniausiai ryškiai oranžinės arba raudonos spalvos. Kojos trumpos, stiprios, rausvos arba raudonos spalvos. Naminiai karveliai yra vieni labiausiai polimorfiškų paukščių (turi daug spalvinių variantų). Klasikinis uolinio karvelio tipas yra šviesiai pilkas su dviem juodomis juostomis ant sparnų ir metalo žvilgesio kaklu. Miestuose dažnai sutinkami visiškai juodi, balti, rudi (šokoladiniai) ar margi individai. Ant kaklo ir krūtinės esančios plunksnos pasižymi žalsvu, melsvu ar purpuriniu metaliniu spindesiu. Dėl selekcinio veisimo šiandien skiriama net apie 150-300 skirtingų veislių.  

     Naminiai karveliai (miesto balandžiai) gausiai paplitę miestuose, miesteliuose, rečiau pasitaiko mažose gyvenvietėse arba nedidelių kaimų vietovėse. Karveliai yra monogamai (poras sudaro ilgam laikui). Miestuose jie peri ištisus metus, paprastai išaugindami 2–5 vadas per metus. Įprastai deda po 2 baltus kiaušinius. Peri abu tėvai (patelė ir patinas), tai trunka apie 17–19 dienų. Pirmosiomis dienomis jauniklius tėvai maitina specialiu, gūžyje (stemplėje) susidarančiu itin maistingu skysčiu, vadinamu „paukščių pienu“. Jie puikiai skiria spalvas, o jų klausa yra panaši į žmonių. Naminiai karveliai pasižymi gebėjimu įsiminti standartines situacijas ir greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Tai heterotrofai, pasižymintys holozojine mityba (minta kietu maistu). Nors natūraliai jie yra sėklalesiai (mėgsta grūdus, sėklas, pumpurus), mieste jie tapo oportunistais ir minta maisto atliekomis. Unikali savybė tarp paukščių – karveliai geria siurbdami vandenį, t. y. nepakeldami galvos aukštyn. Pirmus metus gyvenančių miestų centruose patinėlių mirštamumas labai aukštas – iki 90 proc. Miesto balandžiai laisvėje vidutiniškai gyvena 3-5 metus, bet prie palankių sąlygų gali išgyventi daugiau kaip 10 metų. Palyginimui naminiai karveliai, kurie laikomi nelaisvėje, išgyvena iki 15 metų.