Krinas Crinum pedunculatum yra lelijainių (Liliopsida) klasės, amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalų rūšis. Tęsiasi mokslinis ginčas dėl jo priskyrimo atskirai rūšiai. Australijos botanikai ir vietinės institucijos šį augalą tradiciškai klasifikuoja kaip visiškai atskirą rūšį – Crinum pedunculatum. Didžiosios tarptautinės duomenų bazės oficialiai jį laiko ne atskira rūšimi, o Azijoje paplitusios azijinio krino varietetu. Pagal šią sistemą jo mokslinis pavadinimas yra Crinum asiaticum var. pedunculatum. 

      Augalas gali išaugti net iki 2–3 metrų aukščio ir pasiekti tokį patį plotį. Dideli, mėsingi, kalavijo formos lapai. Jie būna iki 2 metrų ilgio ir 15 centimetrų pločio, sudarantys tankų kerą. Balti, apie 10 cm skersmens, voratinkliškos formos žiedai. Jie auga didelėmis, iki 20–30 cm pločio kekėmis ant ilgų stiebų. Žiedai maloniai kvepia. Natūralioje aplinkoje žydi nuo lapkričio iki kovo mėnesio. Vaisiai tai apvalios, palei viršūnę nusmailėjusios žalios sėklų kapsulės. Skirtumai tarp tipinio Crinum asiaticum ir australiškojo Crinum pedunculatum yra labai subtilūs. Crinum pedunculatum paprastai užauga šiek tiek mažesnis už tipinį azijinį giminaitį. Jo žiedų vainiklapiai yra platesni, todėl pats žiedas atrodo masyvesnis ir mažiau trapus. Botanikai vis dar tiria sėklapradžių (ovule) skaičiaus skirtumus, kad galutinai pagrįstų arba paneigtų atskiros rūšies statusą. 

     Ši rūšis yra tipiškas pakrančių ir vandens telkinių pakraščių augalas. Augalas dažnai randamas upelių bei upių pakrantėse, potvynių zonose, kur vandens lygis nuolat kinta. Tai viena iš nedaugelio lelijinių gėlių, galinčių augti pereinamose zonose tarp gėlo vandens ir sūrių mangrovių bendrijų. Aptinkama drėgnose įdubose už smėlio kopų, kur dirvožemis išlieka nuolat drėgnas, o aplinkoje gausu druskingų vėjų. Šiaurės Australijoje augalas aptinkamas šviesiuose miškuose tiesiogiai prie pat jūros lygio. Augalo audiniai yra evoliuciškai prisitaikę prie didelės druskų koncentracijos dirvožemyje. Dėl tankios šaknų sistemos ir tvirto svogūno augalas lengvai ištveria ilgalaikius potvynius bei deguonies trūkumą užmirkusioje molio ar smėlio dirvoje. Subrandintos sėklų kapsulės yra lengvos ir plūduriuojančios. Natūraliame biotope potvynių vanduo jas nuplauna ir išnešioja palei pakrantes. Įdomus biologinis reiškinys – sėklos kartais pradeda dygti dar būdamos pritvirtintos prie motininio augalo. Kaip ir daugelis kitų Amaryllidaceae (amarilinių) šeimos augalų, Crinum pedunculatum savo svogūnėliuose ir lapuose kaupia nuodingus alkaloidus (pvz., likoriną). Tai apsaugo augalą nuo daugelio žolėdžių gyvūnų. Nepaisant toksiškumo, šis augalas yra pagrindinis maisto šaltinis drugelio Spodoptera picta vikšrams. Tuo tarpu naktį stipriai kvepiantys balti žiedai pritraukia naktinius drugelius ir kitus apdulkintojus. Platūs lapai taip pat kuria mikrobiotopą – juose drėgmę ir pavėsį randa vietinės varlių rūšys. 

     Crinum pedunculatum natūraliai paplitęs Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Naujojoje Kaledonijoje, Vanuatu, Fidžyje bei Gilberto salose. Dėl savo dekoratyvumo ir ištvermingumo augalas buvo introdukuotas ir kitose šalyse, kur sėkmingai prigijo. Tai Mikronezijoje (Karolinų salose), Marianų, Maršalo salose, Nauru, Tongoje ir Draugijos salose (Prancūzijos Polinezija). Kaip populiarus sodo augalas, jis kultūruojamas viso pasaulio subtropinio ir tropinio klimato zonose – ypač JAV pietinėse valstijose (Floridoje, Kalifornijoje) ir Pietryčių Azijoje.