Juodoji gulbė (Cygnus atratus) yra žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Laisvėje gali išgyventi iki 40 metų, o nelaisvėje užfiksuoti atvejai siekia net 50 metų.

     Kūno ilgis siekia 110–142 cm, o išskleistų sparnų plotis – 1,6–2 m. Suaugęs paukštis sveria nuo 3,7 iki 9 kg. Patinai yra šiek tiek stambesni už pateles, jų snapas ilgesnis ir tiesesnis. Suaugę paukščiai beveik visiškai juodi su šviesiai pilkais plunksnų pakraščiais. Skrydžio metu matomos grynai baltos didžiosios plasnojamosios plunksnos, kurios ramybės būsenoje yra paslėptos. Kai kurios sparnų plunksnos yra būdingai garbanotos. Kaklas santykinai ilgiausias tarp visų gulbių rūšių, dažnai laikomas išlenktas „S“ forma. Snapas ryškiai raudonas (vaškinės tekstūros) su balta skersine juostele ir šviesesniu galiuku. Akių rainelė paprastai yra raudona arba oranžinė. Kojos pilkai juodos arba visiškai juodos, su stipriomis plaukiojamosiomis plėvėmis. Ką tik išsiritę jaunikliai yra pilki, padengti minkštais pūkais. Jaunų paukščių snapas yra tamsiai pilkas, o sparnų galai – juodi (vėliau tampa balti). Suaugusių spalvą jie įgauna po pirmojo šėrimosi. 

     Juodosios gulbės renkasi didelius, atvirus vandens telkinius, tačiau jų buveinės yra itin įvairios. Jos aptinkamos gėlo, sūraus ir apysūrio vandens telkiniuose. Mėgsta seklius ežerus, upes, pelkes, lagūnas, estuarijas ir pakrančių įlankas. Maisto trūkumo ar sausrų metu paukščiai gali apsistoti užliejamose pievose, ganyklose ar net dirbamuose laukuose. Kadangi tai stambūs paukščiai, jiems pakilti reikia mažiausiai 40 metrų atviro vandens ruožo. Skirtingai nei daugelis kitų gulbių, juodosios gulbės neturi griežtų migracijos maršrutų. Jos yra klajoklės – jų judėjimas priklauso nuo kritulių ir sausrų ciklų. Nors perėjimo metu paukščiai gina teritorijas, ne veisimosi laikotarpiu jie yra labai socialūs ir gali formuoti milžiniškus būrius, siekiančius tūkstančius individų. Priklausomai nuo regiono, peri vasario–rugsėjo mėnesiais. Kuria didelius, iki 1–1,5 m skersmens lizdus iš augalų liekanų. Deda 4–8 kiaušinius (vidutiniškai 5–6). Kiaušiniai yra dideli, pradinė spalva – žalsvai balta arba kreminė, tačiau perėjimo metu dėl sąlyčio su lizdo medžiagomis jie dažnai tampa rusvi ar purvini. Kiaušiniai dedami kas antrą dieną. Perėti pora pradeda tik padėjusi paskutinį kiaušinį, kad visi jaunikliai išsiristų tuo pačiu metu. Perėjimas trunka apie 35–40 dienų. Patinai aktyviai dalyvauja perėjime (priešingai nei nebylių gulbių patinai, kurie dažniau tik saugo lizdą), nors patelė ant kiaušinių praleidžia daugiau laiko, ypač naktimis. Jaunikliai lizdą palieka labai greitai po išsiritimo (paprastai per 24 valandas) ir iškart geba patys plaukioti bei maitintis sekliame vandenyje. Minta vandens augalais (pvz., dumbliais, nendrėmis, Typha genties augalais), pasiekdami juos ilgu kaklu iki 1 metro gylyje.

     Natūraliai paplitusi Australijoje. Jos gausiausiai paplitusios pietryčių ir pietvakarių Australijos drėgnose vietovėse bei Tasmanijoje. Naujojoje Zelandijoje buvo introdukuota XIX a., dabar laikoma natūralizavusia, plačiai paplitusia ir gausia rūšimi. Juodosios gulbės buvo išvežtos į kitus žemynus kaip dekoratyviniai paukščiai, tačiau dalis jų paspruko į laisvę. Europoje laisvėje gyvenančios ir perinčios grupės fiksuojamos Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Nedidelės, dažnai nesavaiminės populiacijos aptinkamos Šiaurės Amerikoje (ypač Floridoje), Kinijoje ir Japonijoje. Lietuvoje fiksuoti tik pavieniai stebėjimo atvejai gamtoje.