Žaliasis imperatoriškasis karvelis (Ducula aenea) yra karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. 

     Kūno ilgis siekia 40–47 cm. Svoris svyruoja nuo 365 iki 645 g. Paukštis yra apkūnus, raumeningas, su santykinai mažesne galva ir ilga uodega. Ši rūšis neturi ryškaus lytinio dimorfizmo – patinai ir patelės išvaizda yra beveik identiški. Nugara, sparnai ir uodega yra blizgančios, metalinės žalios spalvos su mėlynais arba bronziniais atspalviais. Galva, kaklas ir krūtinė yra šviesiai pilki, kartais su rausvu ar vyno atspalviu. Po uodega esančios plunksnos (pauodegys) yra tamsiai kaštoninės arba bordinės spalvos. Snapas tvirtas, tamsiai pilkas; akys ryškiai raudonos arba oranžinės, apsuptos siauru pilkšvu odos žiedu. Kojos purpurinės arba tamsiai rausvos spalvos. Šie paukščiai turi specialiai prisitaikiusius žandikaulio raumenis ir plačias žiotis, leidžiančias jiems praryti didelius vaisius ir sėklas sveikus.

     Tai miško paukštis, sutinkamas lygumose ir kalvų papėdėse, taip pat netoli žmonių gyvenviečių esančiuose miškų pakraščiuose. Mėgsta tankius, drėgnus tropinius miškus, tačiau prisitaiko ir prie retmiškių. Dažnai sutinkamas pakrančių mangrovėse bei upių deltose. Gali gyventi soduose, plantacijose ar miškų pakraščiuose netoli gyvenviečių, jei ten yra pakankamai vaiskrūmių. Dažniausiai gyvena iki 300–600 m virš jūros lygio, nors kai kuriuose regionuose (pvz., Borneo ar Filipinuose) gali pakilti iki 1000–1100 m. Tai tipinis medžių paukštis, beveik visą laiką praleidžiantis aukštai lajose. Ant žemės nusileidžia labai retai, dažniausiai tik atsigerti vandens ar palaižyti druskų. Nėra labai bendruomeniški – dažniausiai laikosi pavieniui arba poromis, tačiau gausiai derančiuose vaismedžiuose gali susiburti į nedidelius būrius. Skrenda greitai ir tiesiai, stipriais sparnų dūžiais. Patinai veisimosi metu atlieka įspūdingus demonstravimosi skrydžius – staigiai kyla į viršų ir vėliau neria žemyn. Lizdą krauna iš šakelių iki 10 metrų aukštyje. Deda tik vieną baltą kiaušinį. Abu tėvai rūpinasi kiaušinio perinimu ir jauniklio maitinimu. Pagrindinį racioną sudaro sultingi vaisiai, uogos (ypač laukinės figos ir muskato riešutai) bei jauni ūgliai. Kadangi paukštis praryja vaisius su sėklomis ir jas vėliau išplatina, jis atlieka kritinį vaidmenį miškų atsikūrimo procese.

     Rūšis pasižymi itin plačiu paplitimo arealu, apimančiu didžiąją dalį tropinės Pietų ir Pietryčių Azijos. Paukštis gyvena Indijoje (nuo Vakarų Gatų iki šiaurės rytų), Nepale, Butane, Bangladeše ir Šri Lankoje. Taip pat paplitęs ir Mianmare, Tailande, Kambodžoje, Laose, Vietname, Malaizijoje. Plačiai paplitęs Indonezijoje (Sumatroje, Javoje, Borneo, Sulavesyje, Mažosiose Sundos salose) ir Filipinuose. Rytų Azijoje gyvena Pietinėje Kinijos dalyje, įskaitant Hainano salą.