Rataakiniai (Dysderidae) yra vorų šeima, kuriai šiuo metu pasaulyje priklauso 24 gentys ir apie 665 rūšys. 

     Šios šeimos bruožas yra tik šešios akys, kurios yra glaudžiai išsidėsčiusios ratu arba puslankiu priekinėje galvakrūtinės dalyje. Rataakinių galvakrūtinė ir vaikščiojamosios kojos dažniausiai yra ryškia oranžinės, raudonai rudos ar tamsiai rudos. Vienspalvis, minkštas šių vorų pilvelis pasižymi šviesiai pilka, gelsva arba pilkšvai smėline spalva, neturinčia jokių raštų. Šeimai būdingos neproporcingai didelės, į priekį ištiestos ir stipriai išreikštos cheliceros, pritaikytos kieto grobio griebimui. Prie chelicerų yra pritvirtinti ypatingai ilgi, lenkti nuodų nageliai, kuriais vorai lengvai pradurkia chitininį vėdarėlių ar vabalų šarvą. Rataakiniai turi keturias poras vaikščiojamųjų kojų, kurios yra pakankamai ilgos ir leidžia greitai judėti dirvožemio paviršiumi bei paklote. Pirmosios dvi vaikščiojamųjų kojų poros yra nukreiptos į priekį, o tai padeda efektyviau čiupti ir fiksuoti bėgantį grobį. Pilvelio apatinėje pusėje arti pagrindo yra išsidėsčiusios dvi poros trachėjinių stigmų (kvėpavimo angų), susijusių su vidine kvėpavimo sistema. Šios šeimos patelės neturi sukietėjusios išorinės lytinės plokštelės (epiginos), todėl jų lytinė anga išoriškai yra dengiama tik minkštos odelės.  

     Šios šeimos atstovai renkasi vidutiniškai drėgnas bei tamsias vietas. Jų aptinkami biotopai skirstomi į kelias grupes. Natūralūs biotopai: miško paklotė, lapuočių ir mišrūs miškai, gilūs samanų sluoksniai, uolų plyšiai, urvai bei medžių drevės. Vorai slepiasi po gulinčiais rąstais, pūvančia mediena, po nukritusiais lapais ir dideliais akmenimis, kur mikroklimatas išlieka vėsus bei drėgnas. Sinantropiniai biotopai: kai kurios rūšys (ypač iš Dysdera genties) puikiai prisitaikė gyventi šalia žmonių. Jos įsikuria šiltnamiuose, oranžerijose, tamsiuose rūsiuose, soduose po vazonais, komposto krūvose ir pamatų plyšiuose. Dalis evoliuciškai pažengusių šeimos rūšių (pvz., tam tikros Stalagtia ar Messtalagtia gentys) gyvena išskirtinai tik urvuose ir yra visiškai prisitaikę prie nuolatinės tamsos. Dienos metu rataakiai yra visiškai pasyvūs. Jie tūno pačių suverptuose šilkiniuose maišeliuose ar vamzdeliuose-slėptuvėse, kuriuos įrengia po akmenimis ar žieve. Sutemus jie palieka lizdus ir išeina ieškoti grobio. Tai aktyviai sėlinantys plėšrūnai, kurie nerezga gaudomųjų tinklų. Šeimoje stebima mitybinė diferenciacija. Dysdera genties vorai yra specializuoti vėdarėlių (Isopoda) medžiotojai, o Harpactea ar Dasumia genčių atstovai medžioja įvairesnius dirvožemio bestuburius, pvz., vabalus, dvisparnius, šimtakojus ar net kitus vorus. Dėl savo didelių chelicerų ir agresyvios povzos (iškeltų priekinių kojų ir atvertų žandų) jie geba efektyviai gintis nuo smulkių plėšrūnų. Žmogui įkandama tik stipriai prispaudus vorą, o nuodai pavojaus nekelia. Rataakiniai subręsta gana lėtai ir pasižymi ilga gyvenimo trukme – suaugėliai gali išgyventi nuo 2 iki 4 metų. Poravimosi metu patinas turi būti itin atsargus, kad netaptų stambesnės patelės grobiu. Patelės deda kiaušinėlius vasarą tiesiai savo šilkiniame gyvenamajame maišelyje. Jos pasižymi primityviais motinystės instinktais – saugo lizdą su kiaušinėliais, o vėliau kurį laiką globoja ir kartu slėptuvėje gyvenančius išsiritusius jauniklius. 

     Šios šeimos vorai natūraliai yra paplitę visoje Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje, tačiau didžiausia jų biologinė įvairovė yra susitelkusi Viduržemio jūros regione. Šeima pasižymi itin aukštu endemizmo lygiu. Pvz., Kanarų salose, Madeiroje bei Viduržemio jūros salose (Krete, Sicilijoje) evoliucionavo dešimtys specifinių rataakinių rūšių, kurios niekur kitur pasaulyje neegzistuoja. Daugybė rataakinių rūšių yra endeminiai Pietų Europos urvų (pvz., Balkanų pusiasalio, Pirėnų) gyventojai. Šie vorai tūkstantmečius praleido izoliuoti urvų sistemose ir neperžengia jų ribų. Nors dauguma šios šeimos rūšių yra prisirišusios prie savo gimtųjų regionų, viena rūšis – didysis rataakis (Dysdera crocata) – dėl tarptautinės prekybos, krovinių ir žemės ūkio produktų gabenimo tapo kosmopolitine.