Arkliniai (Equidae) yra neporakanopių (Perissodactyla) žinduolių šeima, kuriai priklauso tik viena išlikusi šiuolaikinė arklių gentis (Equus). Išskiriamos 6–7 pagrindinės laukinės rūšys. Žmonijos istorijai didžiausią įtaką padarė du šios šeimos atstovai – naminis arklys (Equus ferus caballus) ir naminis asilas (Equus asinus).

     Arklinių šeimos žinduoliai pasižymi grakščiu, raumeningu kūnu ir pailga galva su judriomis ausimis. Jų kojos yra ilgos ir plonos, o visiškai išsivystęs yra tik vienas – trečiasis – pirštas. Šio vienintelio funkcinio piršto galinę falangą supa didelė, tvirta raginė kanopa, sauganti koją bėgant kietu pagrindu. Antrojo ir ketvirtojo pirštų liekanos yra redukuotos iki plonų grifelinių kauliukų, paslėptų po oda. Šių gyvūnų oda yra stora, padengta trumpais plaukais, o ant kaklo viršutinės dalies auga ilgi plaukai, sudarantys karčius. Arklinių kaukolė yra pailga dėl stipriai ištįsusio veidinio skyriaus ir ilgų tarpų tarp dantų. Jie turi pilną funkcinių dantų komplektą, kurį sudaro stiprūs kandžiai ir aukštavainikiai krūminiai dantys su sudėtingu emalio raštu. Virškinimo sistemai būdingas paprastos sandaros vienos kameros skrandis ir itin didelė akloji bei gaubtinė žarnos. Patelių pieno liaukos turi tik vieną spenių porą, esančią tarp užpakalinių kojų kirkšnių srityje. Patinai neturi kapšelio, o jų sėklidės yra išsidėsčiusios giliai kirkšnių kanaluose arba prie pilvo sienos. 

     Laukinės arklių rūšys natūraliai gyvena atvirose, sausose ir dažnai atšiauriose buveinėse. Stepės ir pusdykumės yra pagrindinis Prževalskio arklių bei Azijos asilų (kulanų ir kiangų) biotopas, pasižymintis skurdžia augalija ir dideliais temperatūros svyravimais. Savanose ir krūmynuose Afrikos erdvėse dominuoja įvairios zebrų rūšys, kurios dalijasi ganyklomis su kitais stambiais augalėdžiais. Afrikiniai laukiniai asilai ir dykuminiai zebrai yra prisitaikę išgyventi itin karštose, vandens stokojančiose dykumose. Visi arkliniai yra specializuoti augalėdžiai, mintantys daug ląstelienos turinčia, kieta žole ir krūmokšniais. Jie naudoja savo stiprius kandžius žolei nuraškyti arti žemės paviršiaus. Kadangi celiuliozė skaidoma storojoje žarnoje, gyvūnai turi maitintis beveik visą parą, kad gautų reikiamą energijos kiekį. Šeimai būdingas itin išvystytas bendruomeniškumas. Daugelis rūšių (pvz., stepiniai zebrai ir naminiai arkliai) gyvena stabiliuose haremuose, sudarytuose iš vieno reproduktyvaus patino, kelių patelių ir jų jauniklių. Kitos rūšys (pvz., dykuminiai zebrai ir asilai) laikosi palaidesnių teritorinių grupių. Gyvūnai pasižymi puikia klausa, rega ir uosle. Jie turi labai jautrią nervų sistemą, o tarpusavyje bendrauja balsu (žvengimu, prunkštimu), kūno poza bei ausų judesiais. Lytinė branda pasiekiama sulaukus 1–2 metų. Nėštumas trunka apie 11–12 mėnesių (330–365 dienas), po kurio kumelė beveik visada atsiveda vieną jauniklį. Kumeliukas geba atsistoti ir bėgti kartu su banda jau po kelių dešimčių minučių nuo gimimo, o tai yra kritiškai svarbu apsisaugant nuo plėšrūnų. 

     Natūralus šiuolaikinių laukinių rūšių paplitimas apima du pagrindinius regionus. Rytų ir Pietų Afrikoje sutinkamos visos laukinės zebrų rūšys bei afrikiniai asilai. Centrinėje ir Pietvakarių Azijoje gyvena laukiniai asilai ir paskutinė tikrų laukinių arklių populiacija: Kulanai, Kiangai ir Prževalskio arkliai. Prieš kelis tūkstantmečius Eurasijos stepėse domestikuotas arklinių šeimos žinduolis - naminis arklys (Equus ferus caballus), tapo vienu svarbiausių gyvūnų žmonijos istorijoje.