Neporakanopiai (Perissodactyla) yra stambių žinduolių (Mammalia) būrys. Šiuo metu pasaulyje iš viso yra trys šeimos ir gyvena apie 16–18 neporakanopių rūšių. 

     Neporakanopiai yra stambūs arba vidutinio dydžio žinduoliai, pasižymintys pailgu snukiu. Pagrindinis šio būrio morfologinis bruožas yra nelyginis funkcinis pirštų skaičius ant užpakalinių galūnių. Priekinės kojos turi vieną, tris arba keturis pirštus, o užpakalinės – vieną arba tris. Pagrindinė kūno svorio apkrova tenka labiausiai išsivysčiusiam trečiajam pirštui. Galinės pirštų falangos yra apgaubtos tvirtomis raginėmis kanopomis. Krūminių dantų paviršius yra nelygus ir pritaikytas kietam augaliniam maistui trinti. Šių gyvūnų skrandis yra paprastos sandaros ir sudarytas iš vieno skyriaus. Celiuliozės skaidymui jie naudoja itin ilgą, talpią ir funkciškai padidėjusią akląją žarną. Patelių gimda yra dviragė, o placenta – difuzinio tipo. Kirkšnių srityje neporakanopiai turi vieną porą spenių. 

     Neporakanopiai pasižymi didele ekologine įvairove, o jų biologija glaudžiai susijusi su augalėdžių gyvenimo būdu. Šie gyvūnai yra prisitaikę prie pačių įvairiausių sausumos buveinių abiejuose pusrutuliuose. Arklinių šeimos atstovai (zebrai, laukiniai asilai) dažniausiai apgyvendina savanas, stepes, pusdykumes ir dykumas, kur reikalingas greitas bėgimas ir tolimos migracijos. Tapyriniai renkasi drėgnuosius atogrąžų miškus, tankius krūmynus ir pelkėtas vietoves netoli vandens telkinių. Raganosiai, priklausomai nuo rūšies, sutinkami tiek atvirose Afrikos savanose, tiek tankiuose Azijos miškuose bei pelkynuose. Visi neporakanopiai yra augalėdžiai. Jie minta žole, medžių lapais, šakomis, šaknimis, žieve ir vaisiais. Kadangi jų virškinimo sistema (akloji žarna) celiuliozę skaido lėčiau nei atrajotojų, jie privalo suėsti labai didelį maisto kiekį. Elgsena varijuoja nuo visiškai vienišo gyvenimo būdo (tapyrai, dauguma raganosių) iki sudėtingų socialinių bandų su griežta hierarchija (zebrai ir arkliai). Biologijai būdingas ilgas nėštumo laikotarpis, trunkantis nuo 11 iki 16 mėnesių. Patelės beveik visada veda tik vieną jauniklį, kuris jau po kelių valandų sugeba sekti paskui motiną. Dvynukai pasitaiko itin retai.