Eumerus purpureus yra žiedmusių (Syrphidae) šeimos musinių dvisparnių rūšis, Kanarų salų endemikas.

     Tai vidutinio dydžio dvisparnis vabzdys, kurio suaugėlių kūno ilgis paprastai siekia apie 6–8 mm. Šios rūšies galva yra plati, su didelėmis, tankiai plaukuotomis sudėtinėmis akimis, kurios patinų kaktos srityje glaudžiai susiliečia, o patelių išlieka perskirtos. Krūtinėlės nugarėlė (skydelis ir skydelio diskas) yra tamsi, smulkiai taškuota, chitininė ir blizgi. Rūšiai būdingas kūnas pasižyminti metališku purpuriniu bei bronziniu atspalviu, nuo kurio ir kilęs lotyniškas rūšies epitetas. Vabzdžio pilvelis yra cilindriškas, tamsus, o jo tergitų šonuose išsidėsčiusios pusmėnulio formos dėmės, padengtos šviesiais, sidabriškai pilkais plaukeliais. Užpakalinės kojos, ypač šlaunys, yra stipriai sustorėjusios ir jų apatinėje dalyje išsidėsčiusios dvi eilės smulkių, aštrių chitininių spyglių. Sparnai yra skaidrūs, o jų gyslotumui būdinga specifinė medialinės gyslos (M₁) alkūnė, staigiai užlenkta atgal link sparno pagrindo. Nuo kitų tos pačios genties žiedmusių šią rūšį patikimiausiai skiria specifinė patinų kopuliacijos organo (hipopigijaus) surstilių morfologinė sandara bei unikali giliai oranžinė antenų narelių spalva. Taip pat nuo žemyninių Europos rūšių ją skiria genetiškai izoliuotas, tik Makaronezijos regionui būdingas endeminis paplitimas ir lervų trofiniai ryšiai su kaktusiniais augalais. Be to, Eumerus purpureus išsiskiria pilvelio patamsėjimu ir savitu sidabrišku apnašu (arba sidabriniais plaukeliais), sudarančiais aiškų raštą., kuris išlieka ryškus net sausuose kolekcijų egzemplioriuose. 

     Ši musė renkasi šiltas, sausas ir atviras vietoves, tokias kaip sausos pievos, pusdykumės, saulėti krūmynai bei uolėti šlaitai. Musė dažniausiai aptinkama žemose salų zonose, kur veši sukulentiniai krūmai bei kaktusiniai augalai. Jos buveinė yra glaudžiai susijusi su augalais, kuriais minta jos lervos. Suaugėliai skraido ištisus metus. Jos skraido labai greitai ir žemai, prie pat žemės paviršiaus ar augalų, todėl gamtoje jas sunku pastebėti. Suaugusios musės maitinasi žydinčių augalų nektaru ir žiedadulkėmis. Patelės kiaušinėlius deda pavasarį (nuo vasario iki birželio mėnesio) ir rudenį (nuo rugsėjo iki lapkričio mėnesio). Kiaušinėliai dedami ant pažeistų ar pūvančių augalų dalių. Išsiritusios lervos įsirgraužia į augalų audinius. Pagrindinis jų žinomas maisto šaltinis yra pūvančios opuncijos (Opuntia), tačiau lervos sėkmingai vystosi ir kituose sukulentuose. Lervos gyvena ir maitinasi grupėmis pūvančių, sultingų kaktuso stiebagumbių viduje. Prieš virsdama lėliuke, lervos odelė sukietėja ir virsta kokonu (puparijumi). Šie kokonai randami jau išdžiūvusių kaktusų stiebų viduje arba ant žemės aplink juos. Lėliukės stadija trunka apie 19–25 dienas, po kurių išskrenda nauja musių karta. 

     Eumerus purpureus yra aptinkama vakarinėje ir centrinėje Kanarų salyno dalyse: Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, La Gomeroje, El Hiere. Rytinėse salose (Lansarotėje ar Fuerteventūroje) ją ekologiškai pakeičia kitos artimos šios genties rūšys.