Žiedmusės (Syrphidae) yra dvisparnių (Diptera) būrio, musiniųi dvisparnių (Brachycera) pobūrio vabzdžių šeima, kuriai priklauso daugiau nei 6000 rūšių. 

     Didžiąją galvos dalį užima facetinės akys, kurios patinėlių dažnai susiliečia viršugalvyje, o patelių yra atskirtos kaktos ruoželiu. Žiedmusių antenos yra trinarės, trumpos, o trečiasis jų narelis turi viršūninę arba nugarinę šerelę, vadinamą arista. Suaugėliai turi laižomojo tipo burnos aparatą su minkštu straubliuku, pritaikytu siurbti nektarą ir rinkti žiedadulkes. Krūtinėlė yra gerai išsivysčiusi, jos viršutinėje pusėje pastebimas išraiškingas vidunugarėlės skydelis (scutellum). Žiedmusės turi tik vieną porą plėvinių sparnų, kurių išskirtinis bruožas yra išilginė netikroji gysla (vena spuria), esanti tarp radialinės ir medialinės gyslų. Antroji sparnų pora yra virtusi mažais dūzgiais, kurie skrydžio metu atlieka giroskopo ir pusiausvyros organo funkciją. Trys poros vaikščiojamųjų kojų užsibaigia letenėlėmis su nagučiais ir minkštomis pagalvėlėmis, leidžiančiomis vabzdžiui laikytis ant slidžių paviršių. Pilvelis dažniausiai yra plokščias, margintas ryškiomis geltonomis bei juodomis juostomis ar dėmėmis, imituojančiomis geliančių vapsvų ar bičių raštus. Žiedmusių lervos yra kirmėliškos, neturi tikrų kojų, o kai kurių rūšių lervos turi ilgą kvėpuojamąjį vamzdelį pilvelio gale, vadinamą „žiurkės uodega“. 

     Dėl skirtingų lervų poreikių šios šeimos vabzdžiai yra paplitę labai įvairiose buveinėse. Miškuose ir pamiškėse gyvena rūšys, kurių lervos vystosi pūvančioje medienoje, medžių uoksuose ar po žieve. Agrarinėse zonose gausu plėšrių rūšių, nes kultūriniai augalai pritraukia dideles jų grobio – amarų – kolonijas. Pelkėse, dumble, sekliuose vandens telkiniuose ir drėgnose pievose aptinkamos rūšys, turinčios vandenines, organika mintančias lervas. Žydinčios pievos yra pagrindinė suaugėlių maitinimosi vieta, nepriklausomai nuo to, kur vystėsi jų lervos. Visi suaugę individai yra aktyvūs dieną, puikūs skrajūnai, mintantys išskirtinai žiedų nektaru ir žiedadulkėmis (baltymams, reikalingiems kiaušinėlių brendimui). Pagal lervų biologiją šeima skirstoma į tris pagrindines grupes: plėšrūnus (grobuonis), saprotrofus (skaidytojus) ir fitofagus (augalėdžius). Didžiosios dalies rūšių lervos yra aktyvūs entomofagai, reguliuojantys kitų vabzdžių populiacijas; jos per parą gali suėsti iki pusšimčio amarų. Saprotrofinės lervos minta pūvančia augaline medžiaga, gyvūnų mėšlu ar uoksuose esančiu detritu, atlikdamos svarbų skaidytojų vaidmenį ekosistemoje. Mažesnė dalis žiedmusių lervų (pavyzdžiui, svogūninė žiedmusė) graužia gyvų augalų audinius, svogūnus ar stiebus ir kartais yra laikomos žemės ūkio kenkėjomis. Žiedmusės yra pilnos metamorfozės vabzdžiai, o jų lėliukės stadija (puparijus) formuojasi sukietėjusioje paskutinio ūgio lervos odelėje. 

     Žiedmusės yra paplitusios visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir kai kurias atokias vandenynų salas. Didžiausia rūšių įvairovė telkiasi Palearktikos (Europoje ir Azijoje) bei Nearktikos (Šiaurės Amerikoje) vidutinių platumų zonose.