Baltoji snieguolė (Galanthus nivalis) yra amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos anksti pavasarį pražystanti darželio gėlė.  

     Daugiametis, 8-20 cm aukščio augalas. Svogūnas 1 cm skersmens, su rudais lukštais; kasmet išaugina po vieną pridėtinį svogūną. Lapai linijiški, trumpesni už stiebą. Stiebas cilindriškas. Žiedai balti, nusvirę, sudaryti iš 6 žiedlapių (3 ilgi išoriniai ir 3 trumpi vidiniai su žaliomis žymėmis). Apdulkina vabzdžiai. Lietuvoje žydi kovo–balandžio mėnesiais, dažnai prasikala pro dar neištirpusį sniegą. 

     Dekoratyvinis augalas, vertinamas kaip pirmas pavasario žiedas. Mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsyje esančias vietas. Idealiai tinka po lapuočiais medžiais ar krūmais, kur pavasarį gausu šviesos, o vasarą – vėsu. Geriausiai auga gerai patręštoje, drėgnoje, bet laidžioje (neužmirkusioje) priesmėlio ar priemolio dirvoje. Svogūnėliai sodinami rudenį (rugsėjį–gruodį) apie 8–10 cm gylyje. Svarbu sodinti šviežius svogūnėlius, nes jie greitai perdžiūsta. Dažniausiai dauginamos svogūnėliais, tačiau gali plisti ir sėklomis, kurias dažnai išnešioja skruzdėlės. Visos augalo dalys yra nuodingos, ypač svogūnėliai. Tai vertingas augalas ankstyviesiems apdulkintojams, suteikiantis pirmąjį nektarą ir žiedadulkes. Nerekomenduojama nupjauti lapų, kol jie patys nepagelsta, nes per juos svogūnėlis kaupia atsargas kitiems metams. 

     Natūraliai auga didelėje Europos dalyje – nuo Ispanijos vakaruose iki Ukrainos rytuose. Pietuose jos paplitimo zona siekia Italiją, Graikiją bei Turkiją, o šiaurėje natūrali riba driekiasi per Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją. Augalas buvo plačiai išplatintas žmonių ir dabar auga praktiškai visoje Europoje. Lietuvoje jos natūraliai neauga. Tai dažnai auginamas dekoratyvinis augalas, kuris neretai „pabėga“ iš gėlynų, kapinių ar senų sodybviečių į pamiškes bei parkus ir ten sėkmingai sulaukėja.