Nenrinė vištelė (Gallinula chloropus) yra vištelinių (Rallidae) šeimos paukštis. 

     Paukštis yra tamsiai pilkos, beveik juodos spalvos, su rudu atspalviu nugaroje. Labiausiai pastebimas bruožas – ryškiai raudona kaktoje esanti plokštelė ir raudonas snapas su geltonu galiuku. Šonuose matoma balta išilginė juosta, o po pakelta uodega – baltos plunksnos. Trumpas ir stiprus snapas yra dvispalvis: jo pamatinė dalis yra raudona, o pats galiukas – šviesiai geltonas. Akys yra tamsiai raudonos arba vyšninės spalvos, kontrastuojanti su tamsiomis galvos plunksnomis. Šios rūšies paukščių kojos yra ilgos, žalsvai geltonos spalvos, o viršutinėje blauzdos dalyje yra raudonas plunksnomis neapaugęs žiedas. Ilgi ir lankstūs kojų pirštai neturi plaukiamųjų plėvelių ar skiautelių, todėl paukštis gali lengvai vaikščioti po klampynes ir plūduriuojančiais augalais. Lytinis dimorfizmas išreikštas silpnai – patinai ir patelės išvaizda yra labai panašūs, tačiau patinai paprastai būna šiek tiek stambesni. Jaunikliai yra visiškai juodi, su ryškiai raudona plika oda viršugalvyje ir raudonu snapeliu.

     Nendrinė vištelė gyvena tik švariuose arba natūraliai eutrofizuotuose gėlo vandens telkiniuose, kuriuose yra gausi pakrančių augalija. Veisiasi ežeruose, tvenkiniuose, lėtai tekančiose upėse, senvagėse, pelkėtose kūdrose ir užželiančiuose karjeruose. Paukščiui būtini tankūs nendrynai (Phragmitetum), švendrynai (Typhetum) arba meldynai. Atviro vandens plotai naudojami tik plaukiojimui arti slepiamųjų sąžalynų. Gali įsikurti miestų parkų ar botanikos sodų tvenkiniuose, tačiau tik tuose, kur pakrantės nėra išbetonuotos ir yra išlikę natūralių vandens augalų salelių bei krūmų. Paukščiai aktyvūs dieną, ypač prieblandos valandomis. Veisimosi periodu jie yra teritoriniai ir monogamiški. Patinai aršiai gina savo teritorijos ribas nuo kitų nendrinių vištelių, o kartais ir nuo kitų rūšių paukščių. Lizdą abudu partneriai suka tankiuose žolių ar krūmų sąžalyne. Lizdas gali būti sukrautas tiesiai ant vandens paviršiaus (remdamasis į nendrių stiebus), ant liūno arba pakrantės krūmuose, kartais net kelis metrus virš vandens. Tai masyvi platforma iš sausų nendrių lapų, meldų ir šakelių. Patelė deda 5–11 kiaušinių (kartais iki 12). Kiaušiniai yra gelsvi arba rausvai pilki, išmarginti smulkiomis tamsiai rudomis dėmėmis. Peri abu tėvai pakaitomis apie 19–22 dienas. Išsiritę jaunikliai palieka lizdą jau pirmosiomis dienomis. Skraidyti pradeda maždaug po 50–60 dienų. Palankiomis pavasario sąlygomis nendrinės vištelės per vasarą gali išauginti net dvi vadas. Šiaurės ir Rytų Europos (taip pat ir Lietuvos) populiacijos paukščiai yra migrantai. Į Lietuvą grįžta balandžio mėnesį, o išskrenda rugsėjo–spalio mėnesiais. Šiltesnėmis žiemomis pavieniai individai vis dažniau lieka žiemoti prie neužšąlančių miestų upelių ar pramoninių vandenų. 

     Rūšis natūraliai gyvena Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Ji sutinkama nuo Skandinavijos pietinių dalių iki pat Pietų Afrikos Respublikos bei Tolimųjų Rytų (Japonijos, Filipinų). Pietinių regionų (pvz., Vakarų Europos, Viduržemio jūros baseino, Afrikos) populiacijos yra sėslios. Šiaurinių ir rytinių arealo dalių paukščiai (įskaitant Šiaurės Europą) yra migruojantys ir žiemoti skrenda į pietines šalis.