Gerviniai paukščiai (Gruiformes) yra įvairiapusis paukščių būrys, kurį visame pasaulyje sudaro apie 203 rūšis, priklausančias 9 šeimoms. Nors daugelis jų siejami su vandens telkiniais ar pelkėmis, tai pirmiausia sausumos paukščiai. 

     Gervinių paukščių morfologija yra itin įvairi, nes šiam būriui priklauso tiek maži, tiek labai stambūs paukščiai (svoris svyruoja nuo 20 g iki 15 kg). Juos jungia panaši vidinė sandara ir tam tikri išoriniai bruožai, prisitaikius prie gyvenimo sausumoje bei pelkėtose vietose. Kojos pritaikytos vaikščioti ir bėgioti, tačiau gervės (skirtingai nei daugelis kitų paukščių) netupia į medžius. Snapas dažniausiai ilgas, tiesus ir aštrus, naudojamas maistui rinkti iš žemės ar vandens. Snapų forma gali skirtis priklausomai nuo rūšies mitybos (pvz., trumpesni višteliniai snapai arba ilgi gervių snapai). Kontūrinės plunksnos turi atžalas. Vyrauja santūrios spalvos: pilka, balta, ruda. Daugelio rūšių (ypač gervių) galva būna iš dalies plika, su ryškiaspalvės odos plotais arba puošniomis plunksnomis. Sparnai ilgi ir apvalūs. Skrenda ramiai, lėtai, dažnai ištiesę kaklą ir kojas. Uodega dažniausiai trumpa, tačiau pas pilkąją gervę pečių plunksnos yra pailgėjusios ir garbanotos, todėl jos sudaro įspūdį, tarsi paukštis turėtų vešlią uodegą. 

     Gerviniai paukščiai renkasi ramybę ir atokumą užtikrinančias vietas. Dauguma rūšių, įskaitant pilkąsias gerves, peri sekliuose vandens telkiniuose, nendrynuose, aukštapelkėse ar tarpumiškių raistuose. Vanduo aplink lizdą tarnauja kaip natūrali apsauga nuo sausumos plėšrūnų. Nors peri šlapynėse, maitintis gervės dažnai skrenda į atvirus laukus, ražienas ar pievas, ypač migracijos metu, kai telkiasi į didelius būrius. Kai kurios grupės, pavyzdžiui, eininiai ar griežlės, renkasi sausesnes vietas – atviras stepes, pievas ar kultūrinius laukus. Sutinkami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Įdomu tai, kad pačios gervės (Gruidae) natūraliai negyvena Pietų Amerikoje, nors kiti šio būrio atstovai (pavyzdžiui, višteliniai) ten paplitę.