Standžioji gazanija (Gazania rigens) yra astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. 

     Tai žolinis, tankius kerelius formuojantis augalas. Šio augalo stiebas yra stipriai sutrumpėjęs, todėl pamatinių lapų rozetė formuojasi prie pat žemės paviršiaus. Šakniastiebis yra liemeninis, tvirtas ir giliai siekiantis dirvą, todėl padeda ištverti drėgmės trūkumą. Vidutinis kero aukštis ir plotis siekia 15–30 cm, o kai kurios veislės gali ištįsti iki 40 cm. Augalo lapai yra lancetiški arba menteliški, lygiakraščiai arba plunksniškai skiautėti, tamsiai žalios viršutinės pusės. Apatinė lapalakščio pusė yra padengta tankiais, baltais, veltiniškais plaukeliais, saugančiais nuo garavimo. Ant ilgų, tvirtų žiedkočių išauga stambūs, ramunes primenantys graižo tipo žiedynai, kurių skersmuo siekia 7–12 cm. Šių žiedynų pakraščiuose išsidėstę liežuviškieji žiedai pasižymi ypatingu ryškumu, o centre sukoncentruoti smulkūs vamzdiškieji žiedai. Žiedynų spalvinė gama apima geltonus, oranžinius, bronzinius, raudonus ir rausvus atspalvius, dažnai turinčius tamsų, kontrastingą žiedą aplink centrą. Atėjus nakčiai arba apsiniaukusią dieną, liežuviškieji žiedai susiglaudžia, o po sėkmingo apdulkinimo subręsta vaisiai – plaukuoti lukštavaisiai su skristukais. 

     Augalas natūraliai auga pajūrio kopose, smėlingose pakrančių lygumose ir ant uolėtų šlaitų netoli vandenyno. Šiam biotopui būdingas intensyvus saulės apšvietimas, nuolatinis vėjo poveikis, didelė oro druska (druskingi purslai) ir itin mažas organinių medžiagų kiekis dirvožemyje. Substratas šiose vietose yra lengvas, poringas, greitai praleidžiantis vandenį (smėlis arba uolienų dūlėsiai), todėl augalas evoliuciškai išvystė puikų atsparumą ekstremaliai sausrai ir karščiui. Savo gimtojoje subtropinėje klimato zonoje standžioji gazanija yra daugiametis žolinis augalas arba puskrūmis su gulsčiais, palei žemę besidriekiančiais stiebais. Tačiau šaltesnio klimato zonose (pvz., Vidurio ir Šiaurės Europoje), kur žiemos metu temperatūra nukrinta žemiau nulio, ji nepakelia šalnų ir biologinį ciklą baigia per vienus metus. Vienas ryškiausių biologinių ypatumų – žiedynų graižai atsiveria tik reaguodami į tiesioginę saulės šviesą ir temperatūros kilimą dieną. Nakčiai, esant apsiniaukusiam orui ar lyjant lietui, liežuviškieji žiedai vėl glaudžiai susiveria į centrą. Šis mechanizmas saugo viduje esančius vamzdiškuosius žiedus bei dulkinę nuo drėgmės ir nepalankių sąlygų. Augalas dauginasi tiek sėklomis, tiek vegetatyviniu būdu (stiebo fragmentais ar palaipomis). Subrendę lukštavaisiai turi skristukus, todėl juos lengvai išnešioja vėjas.

     Standžioji gazanija yra kilusi iš Pietų Afrikos regiono. Natūraliai ši rūšis labiausiai paplitusi Pietų Afrikos Respublikos (ypač Kapo provincijos ir Kvazulu-Natalio) bei Mozambiko pakrančių zonose. Gimtosiose vietose ji veikia kaip pionierinis augalas – viena pirmųjų įsitvirtina ir stabilizuoja vėjo pustomas pajūrio smėlio kopas bei uolėtus šlaitus. Dėl savo dekoratyvumo ir ypatingo ištvermingumo sausrai bei karščiui, standžioji gazanija buvo išplatinta po visą pasaulį kaip populiarus kultūrinis augalas. Šiltesnio subtropinio ir mediteraninio klimato zonose ji lengvai paspruko iš gėlynų ir natūralizavosi laukinėje gamtoje. Australijoje augalas sėkmingai prisitaikė ir išplito visose šalies valstijose (išskyrus Šiaurinę teritoriją). Šiame žemyne gazanija agresyviai kolonizuoja pajūrio kopas bei pakraščių ekosistemas, todėl yra oficialiai pripažinta kenksminga aplinkai piktžole, išstumiančia vietinę florą. Rūšis taip pat natūralizavosi Naujojoje Zelandijoje, Šiaurės Afrikos pakrantėse, Pietų Europoje (Viduržemio jūros baseine) bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje (pavyzdžiui, Kalifornijoje bei Bolivijoje).