Geraniaceae - Snaputiniai

     Snaputiniai (Geraniaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, snaputiečių (Geraniales) eilės augalų šeima. Pasaulyje žinoma apie 800 šios šeimos rūšių. 

     Šios šeimos augalai dažniausiai yra vienametės arba daugiametės žolės. Lapai yra pražanginiai arba priešiniai, su poriniais prielapiais pamatiniame lakšto krašte. Lapalakščiai būna delniškai skiautėti, suskaldyti arba plunksniškai sudėtiniai. Augalo vegetatyvinius organus gausiai dengia liaukiniai plaukeliai, išskiriantys eterinius aliejus. Žiedynai išauga stiebo viršūnėje, suformuodami skėčio pavidalo dvistypį žiedyną. Dvilyčiai žiedai yra penkiaskilčiai, dažniausiai taisyklingi arba nežymiai dvisimetriški. Taurelę sudaro penki laisvi arba pamate suaugę, išliekantys taurėlapiai. Vainikėlį sudaro penki laisvi vainiklapiai, turintys ryškias nektaro gaires. Kuokelių ratą sudaro dešimt kuokelių, išsidėsčiusių dvejais žiedais po penkis. Viršutinė mezginė subrandina pailgą skeltavaisį, kuris sunokęs subyra į penkis vienasėklius vaisiukus su snapeliais. 

     Snaputinių šeimos augalų paplitimo geografija labai plati, o auginvietės skiriasi priklausomai nuo genties. Vietinės Lietuvos snapučio (Geranium) rūšys dažniausiai auga vidutinio drėgnumo pievose, pamiškėse, miškų aikštelėse bei upių slėniuose. Jie mėgsta humusingą, maisto medžiagomis turtingą dirvožemį. Pelargonijos (Pelargonium) natūraliai auga Pietų Afrikos pusdykumėse, uolėtuose kalnų šlaituose bei sausose savanose. Šie augalai yra prisitaikę prie gerai drenuojamo, smėlingo ir lengvai įkaistančio substrato. Dalgučio (Erodium) rūšys bei kai kurie vienamečiai snapučiai renkasi sausus dirvonus, pakeles, smėlynus ir pasėlius, kur sėkmingai konkuruoja kaip piktžolės. Šeimoje vyrauja daugiametės žolės, kurios nepalankų metų laiką išgyvena pasitelkdamos šakniastiebius. Šiltųjų kraštų rūšys gali būti puskrūmiai arba sukulentai, kaupiantys vandenį mėsinguose stiebuose. Tai vabzdžių apdulkinami augalai. Vainiklapių gyslos veikia kaip nektaro gairės, nukreipiančios kamanes ir bites. Daugelis rūšių pasižymi protandrija (kuokeliai subręsta ir išbyra anksčiau, nei atsiveria tos pačios piestelės purka), o tai apsaugo augalą nuo savidulkos. Šeimai būdingas savaiminis sėklų išsviedimas. Vaisiui džiūstant, sumedėjusios liestuko dalys veikia kaip spyruoklės: jos staiga atšoka į viršų arba susisuka į spiralę ir jėga nusviedžia vienasėklius vaisiukus tolyn. Dalgučio (Erodium) vaisiukų snapeliai (išlikusios liestuko dalys) yra higroskopiški. Keičiantis aplinkos drėgmei, sausas snapelis sukasi virstamas sraigtu, o sudrėkęs tiesiasi – šis mechaniškas judesys tiesiogine prasme įgręžia sėklą giliau į dirvožemį. Lapuose ir stiebuose esantys liaukiniai plaukeliai išskiria lakius eterinius aliejus (pvz., geraniolį). Jie apsaugo augalus nuo žolėdžių gyvūnų bei kenkėjų ir mažina vandens garinimą per karščius. 

     Snaputiniai yra kosmopolitinė augalų šeima, kurios atstovai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia šių augalų biologinė įvairovė ir rūšių gausa yra sutelkta vidutinių platumų klimato zonose bei Pietų Afrikos (Kapo) floristinėje srityje.