Kanarinis snaputis (Geranium reuteri) yra snaputinių (Geraniaceae) šeimos augalų rūšis, Kanarų endemikas. Daugelį metų šis augalas buvo žinomas kitu moksliniu pavadinimu – Geranium canariense.

     Tai įspūdingas, stambus augalas, galintis pasiekti iki 1 metro aukštį ir plotį. Lapai suformuoja vešlią skrotelę iš ilgakočių, giliai plaštakiškai skiltėtų, blizgių lapų. Žiedynkočiai yra gausiai apaugę smulkiais, liaukiniais, purpurinės spalvos plaukeliais. Viršūniniuose skėtiniuose žiedynuose sutelkta labai daug palyginti didelių žiedų. Kiekvienas taisyklingasis žiedas turi penkis vainiklapius ir penkis taurėlapius. Vainiklapiai yra šviesiai rausvi, o jų pamatas – balto atspalvio. Žiedo centre išsidėstę kuokeliai turi išraiškingas, tamsiai raudonas ar purpurines dulkines. Po apdulkinimo subręsta snapelio formos skeltavaisis, būdingas visai šeimai. Subrendęs augalas natūralioje aplinkoje atrodo tarsi pakeltas ant sumedėjusių senų lapkočių atramų. 

     Auga reliktiniuose, drėgnuose subtropikų laurų miškuose, kur nuolat tvyro didelė oro drėgmė. Augalas telkiasi kalnų šlaituose, kur šiaurės rytų pasatai reguliariai suformuoja kondensato ir rūko debesis, aprūpinančius aplinką drėgme net ir sausuoju periodu. Retesniais atvejais aptinkamas šviesiuose spygliuočių miškuose, drėgnesnėse jų lašėjimo zonose bei uolėtuose, bet unksminguose šiaurinių šlaitų tarpekliuose. Augalas įsikuria puriuose, organinėmis medžiagomis turtinguose, tačiau vandeniui laidžiuose vulkaninės kilmės dirvožemiuose. Tai trumpaamžis daugiametis žolinis augalas. Subrendęs, gausiai sužydėjęs ir subrandinęs sėklas, motininis keras dažnai nunyksta. Intensyviausias vegetacijos periodas ir žydėjimas vyksta nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pabaigos. Kaip ir kitiems snapučiams, šiai rūšiai būdingas mechaninis sėklų išmetimas. Bręstant skeltavaisiui, jo pailgėjusios „snapelio“ dalys džiūsta, staiga susisuka į viršų ir veikia tarsi katapulta, išsviesdama sėklas tolyn nuo motininio augalo. Augalas yra orientuotas į gausų sėklų produkavimą. Nukritusios sėklos dygsta rudenį, prasidėjus drėgnesniam sezonui, ir žiemą išauga naujos lapų skrotelės. 

     Ši rūšis yra plačiai paplitusi vakarinėse ir centrinėse Kanarų salose. Ji savaime auga Tenerifėje, La Palmoje, La Gomeroje, El Hiere ir Gran Kanarijoje. Augalo visiškai nėra rytinėse, gerokai sausesnėse Kanarų salose – Lansarotėje ir Fuerteventūroje. Tam įtakos turi per mažas kritulių kiekis ir drėgnų miškų trūkumas šiose teritorijose.