Didžioji miegapelė (Glis glis) yra miegapelinių (Gliridae) šeimos graužikas. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. 

     Didžioji miegapelė yra stambiausias savo šeimos graužikas Europoje, išvaizda labai primenantis mažą voverę. Kūno ilgis siekia 140–190 mm, uodegos – apie 110–150 mm. Svoris svyruoja nuo 70 iki 120 g, tačiau prieš žiemos miegą gali išaugti dvigubai. Gyvūno kailis viršutinėje kūno dalyje pasižymi šviesiai pilka arba pelenų spalva. Papilvė, krūtinė ir vidinės kojų pusės yra baltos arba gelsvos spalvos. Aplink dideles juodas akis dažnai pastebimi siauri, tamsesni kailio žiedai. Ausys yra palyginti trumpos, apvalios ir padengtos smulkiais plaukeliais. Ypatingas morfologinis bruožas yra ilga, iki 15 cm siekianti pūsta uodega. Ši pilka uodega padeda gyvūnui išlaikyti pusiausvyrą mikliai laipiojant medžių šakomis. Priekinės miegapelės kojos turi keturis, o užpakalinės – penkis kibius pirštus. Jų aštrūs, lenkti nagai idealiai pritaikyti tvirtai įsikibti į medžių žievę. 

     Gyvena senuose, brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose su tankiu pomiškiu. Labiausiai vertina miškus, kuriuose gausiai auga ąžuolai, lazdynai skroblai ir bukai. Įsikuria medžių uoksuose, giliose ertmėse, o nesant natūralių slėptuvių – mielai užima paukščiams skirtus inkilus. Ši miegapelė beveik visą laiką praleidžia medžių lajoje ir retai nusileidžia ant žemės. Tai naktinis gyvūnas, aktyvumą pradeda tik visiškai sutemus ir slepiasi prieš patekant saulei. Žiemos miegu (rekordinis tarp žinduolių) miega nuo spalio iki gegužės ar birželio mėnesio (apie 7–8 mėnesius), o miego metu kūno temperatūra nukrenta iki kelių laipsnių šilumos. Mėgsta kaloringą maistą – lazdyno riešutus, giles, buko sėklas, uogas, vaismedžių vaisius, o pavasarį graužia medžių pumpurus bei žievę. Kartais paįvairina racioną vabzdžiais, sraigėmis, paukščių kiaušiniais ar net jaunais paukščiukais. Veda vieną vadą per metus (dažniausiai rugpjūčio mėnesį), kurioje būna 4–6 jaunikliai, gimstantys visiškai akli ir pliki. Jei metai nederlingi ir trūksta riešutų ar gilių, didžiosios miegapelės gali visiškai nesidauginti tą sezoną. Gamtoje gali išgyventi stebėtinai ilgai, kaip tokio dydžio graužikui – iki 5–9 metų. 

     Paplitimo arealas apima didžiąją dalį žemyninės Europos, Kaukazą bei Mažąją Aziją. Daugiausia šių gyvūnų gyvena Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje – nuo Pirėnų pusiasalio iki pat Volgos upės Rusijoje. Didžiausios ir tankiausios populiacijos fiksuojamos Viduržemio jūros regione ir Kaukaze, kur joms yra idealios klimato bei mitybos sąlygos. Lietuva yra šiauriniame didžiosios miegapelės arealo pakraštyje, todėl čia ji yra ypač reta ir saugoma. Šiuo metu šalyje oficialiai žinoma tik 10 izoliuotų didžiosios miegapelės populiacijų.