Plokščiapilviniai (Gnaphosidae) yra vorų (Araneae) būrio voriagyvių šeima. Tai viena didžiausiųjų pasaulio vorų šeimų, kuriai priklauso apie 2 500 aprašytų rūšių, suskirstytų į daugiau nei 100 genčių. 

     Šių vorų kūnas yra akivaizdžiai suplokštėjęs, todėl jie lengvai palenda po siaurais akmenų plyšiais. Jų galvakrutinė paprastai būna ovalios formos, o pilvelis – pailgas ir padengtas trumpais plaukeliais. Vorų priekinės voratinklinės karputės yra ilgos, cilindro formos ir aiškiai atskirtos viena nuo kitos. Ant galvos esančios aštuonios akys išsidėsčiusios dvejomis eilėmis, o užpakalinės vidurinės akys yra netaisyklingo ovalo formos. Cheliceros, arba voro viršutiniai žandai, yra stiprios ir padeda tvirtai sugriebti besipriešinantį grobį. Kojos yra palyginti trumpos, tvirtos ir pritaikytos greitam bėgiojimui žemės paviršiumi. Galūnių letenėlės turi po du nagučius ir specialius kibius plaukelius, leidžiančius lengvai judėti vertikaliais paviršiais. Kūno spalvinė gama dažniausiai yra tamsi, vyrauja rudi, pilki ir juodi atspalviai. Lytiniai organai – patelių epigina ir patinėlių pedipalpai – pasižymi sudėtinga sandara, pagal kurią skiriamos rūšys. Kai kurių rūšių pilvelio viršutinėje pusėje matomi šviesūs raštai, sudaryti iš trumpų, šviesą atspindinčių plaukelių. 

     Gyvena po nukritusiais lapais, samanų pataluose ir spygliuočių bei lapuočių miškų detrite. Slepiasi po gulinčiais akmenimis, plyšiuose ir uolienų nuotrupose. Mėgsta sausas pievas, smėlynus, kopas bei viržynus. Gali būti randami po nudžiūvusių medžių žieve, senuose kelmuose ar po gulinčiais rąstais. Kai kurios specializuotos rūšys (pavyzdžiui, Gnaphosa lapponum) aptinkamos net plynų pelkių plynėse, kiminų sąžynuose. Šie vorai yra tipiški naktiniai gyvūnai. Dieną jie praleidžia absoliučioje ramybėje, o sutemus išeina į medžioklę. Dienos poilsiui voras iš šilko siūlų suverpia storasienį, uždarą maišelį (slėptuvę) po akmenimis ar žieve, iš kurio išlenda tik naktį. Plokščiapilviai yra aktyvūs klajojantys plėšrūnai. Jie nemezga gaudomųjų tinklų grobiui vilioti, o jį pasiveja arba užpuola tykodami. Minta smulkiais dirvožemio vabzdžiais, jų lervomis ir kitais voragyviais. Virškinimas yra išorinis – auka paralyžiuojama nuodais ir vėliau iščiulpiama. Lytiškai subrendę suaugėliai dažniausiai randami pirmojoje metų pusėje (pavasarį ir vasaros pradžioje). Patinėliai dažnai įsirengia savo šilkinius gyvenamuosius maišus tiesiai greta dar lytiškai nesubrendusių patelių slėptuvių. Jie laukia patelės paskutinio išsinėrimo, po kurio iškart su ja poruojasi. Patelė suverpia plokščią, tvirtą kiaušinėlių kokoną. Ji pasižymi stipria gynyba – kokoną aktyviai saugo savo slėptuvėje, o kartais net nešiojasi kartu, kol išsirita jaunikliai. 

     Plokščiapilviai yra kosmopolitinė vorų šeima, kurios atstovai yra paplitę visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia šių vorų rūšių įvairovė aptinkama šilto bei sauso klimato zonose, ypač Viduržemio jūros regione ir Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje ši šeima taip pat yra plačiai paplitusi, o mūsų šalies miškuose, pievose bei smėlynuose mokslininkai yra užfiksavę apie 25 skirtingas plokščiapilvių rūšis.