Gerviniai (Gruidae) yra gervinių paukščių (Gruiformes) šeima, kuriai priklauso dideli ir stambūs paukščiai. Šeima skirstoma į keturias gentis (Grus, Balearica, Antigone, Leucogeranus). 

     Tai stambūs paukščiai. Indinė gervė yra aukščiausias skraidantis paukštis (iki 1,8 m), o mažiausia – gervė gražuolė (apie 90 cm). Kaklas ir kojos labai ilgos. Ilgos kojos leidžia bristi per vandenį ir aukštą žolę, o ilgas kaklas – pasiekti maistą bei stebėti aplinką virš augmenijos. Snapas tiesus, stiprus ir vidutinio ilgio. Jis pritaikytas tiek augaliniam maistui skinti, tiek smulkiems gyvūnams gaudyti. Daugelio rūšių suaugusių paukščių galvose yra plikos, ryškiai raudonos odos plotai, kurie svarbūs vizualinei komunikacijai. Karūnuotosios gervės (Balearica) turi išskirtinį standžių, auksinių plunksnų kuodą. Sparnai ilgi ir platūs, galai „pirštuoti“ (atskiros plasnojamosios plunksnos). Tai leidžia efektyviai naudoti šiltas oro sroves sklandymui. Skirtingai nei garniai (kurie skrenda sulenktu kaklu), gervės skrenda ištiesusios kaklą ir kojas į vieną liniją. Daugumos gervių rūšių (išskyrus karūnuotąsias) krūtinkaulis yra tuščiaviduris, o jame esanti trachėja sudaro ilgas kilpas. Tai veikia kaip rezonatorius, leidžiantis gervėms skleisti garsų, trimitą primenantį klyksmą, girdimą už kelių kilometrų. Apdare dažniausiai vyrauja pilka, balta arba ruda spalva. Tikroji uodega trumpa, tačiau ją dažnai dengia pailgėjusios, nusvirusios sparnų plunksnos, kurios paukščiui stovint sudaro vešlios uodegos įspūdį. 

     Gervės monogamai paukščiai – porą sudarančios visam gyvenimui. Veisimosi metu prioritetas teikiamas sunkiai prieinamoms vietoms: pelkėms, aukštapelkėms, nendrynams, drėgniems miškams ar ežerų pakrantėms. Jos renkasi atokias vietas su minimaliu žmogaus trikdymu. Dienos metu gervės dažnai palieka šlapynes ir skrenda į atvirus laukus, pievas ar dirbamą žemę, kur ieško sėklų, grūdų ir smulkių gyvūnų. Nakčiai paukščiai visada grįžta į saugius, seklus vandens telkinius ar pelkes, kur stovi vandenyje, kad apsisaugotų nuo sausumos plėšrūnų. Lizdą krauna ant žemės. Dėtyje būna 1-2 kiaušiniai. Gervės minta augaliniu ir gyvuliniu maistu – uogomis, sėklomis, gilėmis, vaisiais, įvairiomis kirmėlėmis, vabalais, nedideliais smulkiais graužikais ir kitais nedideliais žinduoliais, varliagyviais ir žuvimis, moliuskais. 

     Gervės aptinkamos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą ir Pietų Ameriką. Daugiausia rūšių (net 8) sutinkama Rytų Azijoje, antroje vietoje – Afrika (5 vietinės rūšys). Dauguma šiaurinių regionų gervių yra tolimosios migrantės. Pavyzdžiui, pilkosios gervės iš Europos žiemoti skrenda į Pirėnų pusiasalį, Šiaurės Afriką ar Artimuosius Rytus.