Lapasparnis Hemerobius eatoni yra tinklasparnių (Neuroptera) būrio, lapasparninių (Hemerobiidae) šeimos vabzdys. Tai endeminė Kanarų salų rūšis.

     Šio vabzdžio galva, krūtinėlė ir pilvelis yra gelsvai rudos arba pilkšvos spalvos, su tamsesniais dryžiais kūno šonuose. Kaktos sritis ir skruostai yra blizgantys, antenos yra šviesiai rudos arba gelsvos spalvos, su vienodais, vienspalviais nareliais, kurie neturi kitoms rūšims būdingų tamsių žiedų ar dėmių pagrinduose. Priekiniai sparnai yra siaurai ovalūs, pailgi, su šiek tiek smailėjančia viršūne. Sparnų gyslos pasižymi tankiu išsišakojimu, o skersinės gyslelės išsidėsčiusios dvejomis lygiagrečiomis eilėmis. Išilginės sparnų gyslos turi smulkius, tamsius taškelius, tačiau, kitaip nei daugelis genčių rūšių, jie nesudaro didelių, vientisų dėmių. Sparno priekinis kraštas turi aiškiai matomas, šakotas kostalines gyslas, kurios padeda stabilizuoti skrydį. Užpakaliniai sparnai yra visiškai skaidrūs, o jų gyslos – blyškios ir vienodos spalvos. Hemerobius eatoni rūšies patikimiausias skirtumas yra tas, kad patino pilvelio galinės plokštelės (jų vidinės išaugos) yra trumpesnės ir labiau užriestos į vidų nei kitų šios genties rūšių. Lervos kūnas yra verpstiškas, su ilgomis, pjautuviškomis graužiamosiomis-čiulpiamosiomis mandibulėmis, kurios yra proporcingai ilgesnės nei kitų Hemerobius lervų. 

     Ši rūšis aptinkama nuo 600 iki 2000 metrų virš jūros lygio aukštyje. Pagrindinė buveinė yra Kanarinių pušų miškai (Pinus canariensis) ir amžinai žaliuojantys laurų miškai. Suaugėliai ir lervos laikosi medžių lajose bei ant vietinių endeminių krūmų, kur yra didžiausia jų grobio koncentracija. Rūšis griežtai priklausoma nuo salų mikroklimato – drėgnų, pasatų genamų debesų zonos, kurioje telkiasi pagrindiniai miškų masyvai. Tiek suaugę vabzdžiai, tiek lervos yra aktyvūs, nespecializuoti plėšrūnai. Medžių lajose jie medžioja smulkius, minkštakūnius nariuotakojus – amarus, skydamarius, blakutes, augalėdžias erkes bei drugių kiaušinėlius. Suaugėliai yra naktiniai vabzdžiai, dieną tūno prisiglaudę prie spyglių ar lapų, o naktį skraido ieškodami maisto ir partnerių. Patelės kiaušinėlius deda po vieną tiesiai ant augalų lapų ar spyglių, dažniausiai arti kenkėjų kolonijų. Išsiritusios judri lervos aplinkoje orientuojasi čiuopikliais ir aptinka grobį tiesioginio kontakto metu. Aptiktą auką lerva akimirksniu sugriebia savo stipriais, lenktais viršutiniais žandikauliais (mandibulėmis). Šiltas Kanarų salų klimatas leidžia vabzdžiui vystytis be žiemojimo diapauzės, todėl per metus miškuose gali pasikeisti kelios generacijos. 

     Šis lapasparnis yra aptinkamas tik penkiose Kanarų salose: Tenerifeje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, El Hierre ir La Gomeroje.