Lapasparniniai (Hemerobiidae) yra tinklasparnių (Neuroptera) būrio šeima. Šeimą sudaro apie 500–600 rūšių, priklausančių maždaug 28 gentims.

     Kūnas rusvas arba pilkšvas, 4–10 mm ilgio (kartais iki 18 mm), minkštas ir padengtas smulkiais plaukeliais. Turi ilgas, siūliškas antenas, kurios dažnai siekia priekinių sparnų ilgį. Akys didelės, iššokusios, o paprastųjų akelių (ocelli) neturi. Burnos aparatas – graužiamasis. Sparnus ramybės būsenoje laiko stogeliu virš pilvelio. Svarbiausias šeimos požymis – šakotos skersinės gyslos priekiniame sparno krašte (costal area) ir dvi ar daugiau radialinių (Rs) gyslų. Sparnų membrana ir gyslos gausiai apaugusios plaukeliais. Patelių pilvelio gale nėra išsikišusios kiaušdėtės. Patinų genitalijų struktūra yra esminis kriterijus nustatant rūšį. Lervų kūnas pailgas, verpstiškas, dažnai lyginamas su mažais aligatoriais. Turi aštrius, pjautuvo formos burnos organus (mandibules), kurie suformuoja kanalą grobio kūno skysčiams išsiurbti. Burnos organai yra trumpesni nei auksaakių lervų. Skirtingai nuo daugelio auksaakių, Hemerobiidae lervos yra beveik plikos (be gumburėlių su šereliais) ir ant nugaros nesinešioja šiukšlių ar grobio likučių. Kiaušinėliai pailgi, ovalūs, apie 0,7–1 mm ilgio. Svarbus skiriamasis bruožas - jie neturi kotelių ir yra dedami tiesiai ant augalo paviršiaus.

     Lapasparniai yra plačiai paplitę, tačiau jų pasiskirstymas priklauso nuo augalijos tipo. Dauguma rūšių yra susijusios su sumedėjusia augalija. Kai kurios rūšys (pvz., Hemerobius stigma) teikia pirmenybę spygliuočiams, kitos (pvz., Drepnepteryx phalaenoides) – lapuočiams miškams. Jie dažnai sutinkami vaismedžių soduose, parkuose, vynuogynuose ir dekoratyvinių augalų želdiniuose, kur gausu jų grobio – amarų. Genčių Micromus ir Wesmaelius atstovai dažniau aptinkami žemoje augalijoje – pievose, laukuose ar daržuose. Lapasparniai yra atsparesni vėsiam orui nei auksaakės, todėl tampa aktyvūs anksčiau pavasarį ir išlieka aktyvūs iki vėlyvo rudens. Kaip ir kiti tinklasparniai, lapasparniai pereina keturias stadijas: kiaušinėlio, lervos (tris stadijas), lėliukės ir suaugėlio. Tiek lervos, tiek suaugėliai yra grobuonys. Jie maitinasi amarais, skydamariais, erkėmis, blakutėmis ir kitais minkštakūniais vabzdžiais. Per visą lervos stadiją vienas individas gali sunaikinti daugiau nei 1 500 amarų. Suaugėliai yra naktiniai arba aktyvūs prietemoje. Dieną jie slepiasi po lapais, o pabaidyti dažnai krenta ant žemės ir apsimeta negyvais. Dažniausiai žiemoja paskutinės stadijos lervos arba lėliukės šilkiniuose kokonuose, paslėptuose žievės plyšiuose ar paklotėje. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Hemerobius stigma, gali žiemoti ir suaugėlio stadijoje.Per metus gali išsivystyti kelios generacijos, priklausomai nuo klimato ir temperatūros. Vidutinio klimato zonose paprastai būna 1–2 generacijos, šiltesniuose kraštuose – daugiau. 

     Šios šeimos atstovai aptinkami beveik visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.