Uosialapis klevas (Acer negundo) yra sapindinių (Sapindaceae) šeimos medis. Anksčiau klevai buvo laikomi atskira šeima Aceraceae, bet šiuolaikinėje klasifikacijoje ši šeima buvo panaikinta, o gentis Acer (klevai) perkelta į Sapindaceae šeimą. Molekuliniai (DNR) tyrimai parodė, kad klevai yra artimi kitiems Sapindaceae augalams. 

     Aukštis 10–25 m, laja 6-10 m skersmens, dažnai užauga keli kamienai, kurių skersmuo 30–50 cm, labai retai iki 1 m. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški. Kuokeliniai žiedai sukrauti nusvirusiuose šluotelės pavidalo žiedynuose, o piesteliniai – kekėse. Žydi balandžio mėn. prieš išsiskleidžiant lapams. Vaisiai – sparnavaisiai ir sunoksta rugsėjo – spalio mėn.

      Ši rūšis yra itin plastiška ir gali augti beveik bet kokiame dirvožemyje (nuo sunkaus molio iki smėlio). Auga paupiuose ir pakrantėse. Greitai kolonizuoja apleistas pievas, pakeles, šiukšlynus bei nenaudojamus sklypus miestuose. Skverbiasi į šviesias miško buveines, kur dėl savo tankios lajos nustelbia žolinę augaliją ir vietinių medžių savaiminukus. Seniau buvo gausiai sodinamas parkuose ir skveruose, iš kurių vėliau paplito į gamtą. Tai dvinamis augalas, išauginantis milžinišką kiekį sparnavaisių. Sėklas vėjas gali nunešti iki 1 km atstumu, o vanduo jas išlaiko gyvybingas iki šešių savaičių, leisdamas nukeliauti dar toliau. Tai vienas greičiausiai augančių medžių – palankiomis sąlygomis per metus jis gali išauginti iki 2 metrų ilgio ūglius. Medis pasižymi stipria vegetatyvine regeneracija – nukirstas gausiai atželia, o į drėgną dirvą patekusios nulūžusios šakos lengvai įsišaknija. Nors auga sparčiai, gyvena trumpai – dažniausiai 60–75 metus (retai iki 100). Labai atsparus šalčiui (2–8 zonos), užterštam orui ir trumpalaikiams potvyniams.

      Naturalus arealas yra Šiaurės Amerika – nuo Kanados iki Floridos bei Meksikos ir Gvatemalos kalnų. Europoje plačiai natūralizavęsis beveik visame žemyne, ypač Vidurio ir Rytų Europoje (Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje, Baltijos šalyse). Aptinkamas Vidurinėje Azijoje, Rusijos Sibiro dalyse (pvz., Altajaus krašte). Rūšis taip pat aptinkama kai kuriose Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos dalyse, kur dažniausiai buvo įvežta dekoratyviniais tikslais. Lietuvoje paskelbtas kaip naikintinas invazinis augalas. Nesunkiai nukonkuruoja gluosnius ir stumia juos iš natūralių augaviečių.