Geltonžiedė plukė (Anemonoides ranunculoides) yra vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas.
Augalas išauga iki 10–25 cm aukščio. Žiedai ryškiai geltoni, apie 1,5–3 cm skersmens. Dažniausiai ant vieno stiebo būna 1 arba 2 žiedai (rečiau iki 5). Apyžiedį sudaro 5 (retai daugiau) lapeliai, kurie iš išorės yra šiek tiek plaukuoti. Viduryje yra daug geltonų kuokelių ir piestelių. Vaisius tai plaukuotas riešutėlis su lenktu snapeliu. Vaisius dažnai platina skruzdėlės, kurias vilioja specialūs priedai (elajoforai). Pamatinių lapų dažniausiai nėra arba būna tik vienas, ilgakotis, giliai suskaldytas į tris dalis. Stiebiniai lapai tai trys lapai išsidėstę ratu viršutinėje stiebo dalyje. Jie yra trumpakočiai, suskaldyti į tris pjūkliškai dantytais skiautes. Po žeme augalas turi ilgą, horizontalų, rudos spalvos, cilindrinį šakniastiebį. Juo augalas plinta sudarydamas tankius kilimus, o vasaros viduryje, antžeminėms dalims nunykus, šakniastiebis išlieka gyvybingas iki kito pavasario.
Dažniausiai aptinkama lapuočių miškuose (ąžuolynuose, uosynuose, skroblynuose) ir mišriuose miškuose. Mėgsta derlingą, drėgną, humusingą ir kalkingą dirvą (karbonatinius dirvožemius). Tai yra eutrofinė rūšis, rodanti derlingą žemę. Pavasarį reikalauja daug šviesos (kol medžiai be lapų), tačiau vėliau toleruoja stiprų pavėsį. Gali augti drėgnuose krūmynuose, paupių terasose ar senų parkų vejose. Tai tipiškas pavasarinis efemeroidas – tai reiškia, kad jos aktyvus gyvenimo ciklas yra labai trumpas ir sutampa su laiku, kai miškas dar nėra pilnai sužaliavęs. Augalas sudygsta, sužydi ir subrandina sėklas per kelias savaites pavasarį (balandį–gegužę). Vasaros pradžioje, kai medžių laja visiškai užsidaro ir meta gilų šešėlį, antžeminė plukės dalis nunyksta, o gyvybė išlieka tik šakniastiebyje. Dauginimosi pagrindinis būdas yra, kai horizontalūs šakniastiebiai šakojasi ir driekiasi po žeme, suformuodami ištisus geltonus „kilimus“. Taip pat žiedus apdulkina vabzdžiai (musės, bitės). Sėklas (riešutėlius) platina skruzdėlės (mirmekochorija), nes ant sėklų yra maistingų ataugų (elajoforų). Visose augalo dalyse yra protoanemonino, kuris saugo augalą nuo augalėdžių, tačiau gali sudirginti odą ar gleivinę.
Auga beveik visoje žemyninėje Europoje – nuo Prancūzijos ir Ispanijos vakaruose iki Rusijos rytuose, taip pat Skandinavijoje (Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje). Paplitusi Vakarų Sibire, Kaukazo kalnuose ir Turkijoje. Rūšis buvo įvežta ir natūralizavosi Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje, taip pat aptinkama Kanadoje (Kvebeke) kaip sulaukėjęs sodo augalas. Lietuvoje geltonžiedė plukė yra dažna ir savaime paplitusi visoje šalyje.