Vėdryniniai (Ranunculaceae) yra didelė gaubtasėklių (Angiospermae) augalų poskyrio, magnolijainių (Magnoliopsida) klasės šeima. Ji apima apie 43 gentis, kurioms priklauso daugiau nei 2000 rūšių. Šie augalai dažniausiai sutinkami viso pasaulio vidutinio ir šalto klimato zonose.

     Daugiamečiai ir vienamečiai žoliniai augalai, turintys skiautėtus arba suskaldytus lapus ir kekėse išsidėsčiusius žiedus. Daugelis rūšių turi nuodingų medžiagų – alkaloidų bei gliukozidų. Dėl to gyvuliai ganyklose dažnai jų neėda. Tačiau šiene ir rudenį po šalnų ganyklose daugelis rūšių netenka savo nuodingų savybių. Kai kurie augalai dėl juose esančių alkaloidų, gliukozidų ir kitų medžiagų turi gydomųjų savybių ir vartojami medicinoje, liaudies medicinoje, homeopatijoje (pavasarinis adonis). Yra dekoratyvinių augalų, auginamų parkuose bei darželiuose.

     Labiausiai paplitę Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. Atogrąžų zonose šios šeimos augalų mažiau, o ten esančios rūšys dažniausiai auga aukštikalnėse, kur vėsiau. Auga labai įvairiose vietose – nuo drėgnų pievų ir upių pakrančių (pvz., vėdrynai) iki miškų (pvz., plukės) ar kalnuotų vietovių.