Rykenis Canistrum fosterianum yra bromelijinių (Bromeliaceae) šeimos augalų rūšis, vertinama kolekcininkų dėl savo unikalios išvaizdos, margų lapų ir ryškaus, krepšelį primenančio žiedyno. Tai endeminis Brazilijos augalas.

     Šis epifitinis augalas suformuoja vertikalią, tankią ir vamzdišką skrotelę, kurioje kaupiasi kritulių vanduo. Augalo šaknų sistema yra redukuota ir daugiausia atlieka tvirtinimosi prie substrato funkciją. Lapai yra ištisiniai, pailgai lancetiški, odiški, o jų kraštai turi smulkius, aštrius spygliukus. Viršutinė ir apatinė lakšto pusė yra šviesiai žalia, marginta skersiniais purpuriniais ar tamsiai rudais raštais. Augalo centre išauga status, trumpas žiedynkotis, laikantis galvutės pavidalo žiedyną. Žiedyną iš išorės gaubia stambios, smailiaviršūnės, ryškiai raudonos arba oranžinės pažiedės. Pavieniai žiedai yra dvilyčiai, taisyklingieji, trinarai, susitelkę tankiame krepšelio formos skėtyje. Apyžiedis yra dvigubas, susidedantis iš trijų suaugusių taurėlapių ir trijų baltų vainiklapių. Kuokelyną sudaro šeši kuokeliai, o piestelyną – apatinė, trilizdė mezginė su purka. Po apvaisinimo subręsta sultingas uogos tipo vaisius, o motininė skrotelė po žydėjimo pamažu nunyksta. 

     Pagrindinis augalo biotopas yra Atlanto vandenyno pakrantės atogrąžų miškai (Mata Atlântica). Jis auga žemumose (iki 50 metrų virš jūros lygio), kur vyrauja nuolatinė šiluma ir didelė oro drėgmė. Canistrum fosterianum dažniausiai yra epifitas – auga įsitvirtinęs ant nedidelių medžių kamienų ar šakų, tačiau kartais pasitaiko ir kaip smėlynų augalas, augantis tiesiog pakrantės smėlyje. Kadangi augalas neturi tiesioginio ryšio su dirvožemiu, jo tanki lapų skrotelė veikia kaip rezervuaras, surenkanti lietaus vandenį, krentančius lapus ir organines liekanas. Apatinė lapų pusė yra padengta mikroskopinėmis žvynelinėmis ląstelėmis (trichomomis), kurios siurbia šį sukauptą vandenį bei jame ištirpusias medžiagas. Skrotelėje susidariusi miniatiūrinė ekosistema (vandens telkinys) pritraukia smulkius gyvūnus (vabzdžius, varliagyvius). Jų gyvybinės veiklos atliekos tampa papildomu azoto ir fosforo šaltiniu augalui. Anglies dvideginį jis įsisavina naktį, taip maksimaliai sumažindamas vandens garinimą dieną per žioteles. Rūšis yra monokarpinė – individuali skrotelė auga kelerius metus, sužydi tik vieną kartą, subrandina vaisius ir pamažu žūsta. Biologinį išlikimą užtikrina vegetatyvinis dauginimasis, kai prieš žūtį motininis augalas suformuoja šalutinius ūglius (atžalas). 

     Natūraliai aptinkamas tik Brazilijos Bahijos (Bahia) valstijoje.