Cytinaceae yra parazitinių žiedinių augalų šeima, priklausanti dedešviečių (Malvales) eilei. Šeimą sudaro dvi gentys ir apie 10–11 rūšių.

     Šie parazitiniai žiediniai augalai visiškai neturi žaliųjų lapų ir tikrųjų šaknų. Pagrindinę augalo kūno dalį sudaro ląstelių gijos, kurios primena grybų micelį ir išsiraizgo šeimininko audiniuose. Virš žemės paviršiaus išauga tik trumpas, sultingas žiedynkotis, skirtas dauginimuisi. Tikruosius lapus atstoja mėsingi, žvyniški prielapiai, kurie tankiai gaubia stiebą bei žiedyną. Augalai išaugina galvutės arba kekės pavidalo žiedynus, sudarytus iš ryškių žiedų. Žiedai būna vienalyčiai arba dvilyčiai, o jų apyžiedis yra paprastas, dažniausiai vamzdelio ar taurelės formos. Kuokeliniai žiedai turi suauguses dulkines, kurios supa centrinę žiedo dalį ir išskiria žiedadulkes. Piesteliniai žiedai pasižymi apatine mezgine, kurioje vystosi gausūs sėklapradžiai. Apvaisinti žiedai subrandina sultingą uogos pavidalo vaisių su storu apvalkalu. Vaisiaus minkštime subręsta tūkstančiai itin smulkių sėklų, kurias platina gyvūnai arba vanduo. 

     Viduržemio jūros regione jie veši sausuose, saulėtuose, uolėtuose krūmynuose ir atvirose vietose, kur gausiai auga švitrūninių (Cistaceae) šeimos krūmai (ypač gegužraibiniai ir švitrūnų genties atstovai). Madagaskare aptinkamos Cytinaceae rūšys gyvena pirminiuose drėgnuosiuose miškuose. Jos parazituoja didelius sumedėjusius miško augalus, pvz., karpažolinių (Euphorbiaceae) ar dedešvinių (Malvaceae) šeimų medžius bei krūmus. Centrinėje Amerikoje (Meksikoje) paplitusi kita šios šeimos gentis Bdallophytum. Jos biotopas apima sezoniškai sausus atogrąžų miškus, kur parazituojamos gausiai paplitusių burserinių (Burseraceae) šeimos medžių šaknys. Cytinaceae yra vidiniai šaknų parazitai. Didžiąją gyvenimo dalį jie praleidžia kaip ląstelių gijos, įsiterpusios giliai šeimininko šaknies audiniuose, iš kur siurbia vandenį, mineralines ir organines medžiagas. Augalas tampa matomas tik pavasarį (dažniausiai balandžio–birželio mėnesiais), kai žemės paviršiuje, tiesiai po šeimininko krūmais, iš šaknų prasikala ryškūs žiedynai. Likusį metų laiką augalo išoriškai nesimato. Kadangi žiedai išauga prie pat žemės paviršiaus po tankiais krūmų lapais, jie pritraukia specifinius apdulkintojus. Viduržemio jūros regiono rūšys išskiria nedidelį kiekį saldaus nektaro, kuriuo maitinasi ir kartu žiedadulkes perneša skruzdėlės. Pietų Afrikos rūšys (pvz., Cytinus sanguineus) išaugina tvirtus, ryškiai raudonus žiedus, kurie neišskiria kvapo, bet turi daug nektaro – juos apdulkina ant žemės besimaitinantys paukščiai nektarinukės arba smulkūs graužikai. Subrendę vaisiai yra sultingos uogos. Kadangi jos guli ant žemės, jas ėda smulkūs žinduoliai (pelėnai, triušiai) arba specifiniai vabalai (pvz., juodvabalinių šeimos vabalas Pimelia costata). Sėklos praeina pro gyvūnų virškinamąjį traktą nepažeistos ir su išmatomis patenka į dirvožemį šalia naujų šeimininkų šaknų.