Kanarinė rusmenė (Digitalis canariensis) yra gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos žolinis augalas. Tai Kanarų salų endemikas.

     Šis augalas suformuoja statų, šakotą kerą, kuris pasiekia 1–1,5 m aukštį ir panašų plotį. Jo stiebai yra tvirti, gausiai apaugę tankia lapija, sukuriančia vešlią išvaizdą. Lapai yra tamsiai žali, lancetiški, smailėjantys, o jų lakšto kraštai pasižymi aiškiai matomu dantytumu. Ant stiebo šie odiški ir nežymiai plaukuoti lapai išsidėsto pražangine tvarka, sudarydami taisyklingas spirales. Vasarą augalo ūglių viršūnėse išauga įspūdingi, tankūs, iki 30 centimetrų ilgio kekiniai žiedynai. Individualūs žiedai yra trumpakočiai, dvilūpiai, suaugę į pailgą, vamzdišką ar piltuvėlišką taurelę. Šių žiedų vainiklapiams būdinga išskirtinė ugninė spalvų gama – nuo šviesios abrikosinės iki intensyvios oranžinės ar terakotos spalvos. Žiedo viduje aiškiai matoma viršutinė lūpa yra trumpesnė, o apatinė – ilgesnė ir giliai skiltėta, pritaikyta nektaru mintantiems apdulkintojams. Po sėkmingo apdulkinimo subręsta sausasis vaisius – daugiasėklė dėžutė, kurioje slepiasi smulkios, vėjo platinamos sėklos. 

     Augalas aptinkamas drėgnuose, ūkanotuose laurų miškuose bei medelinių erikų (Erica arborea) sąžynuose. Jis teikia pirmenybę miško proskynoms, pakraščiams, šlaitams ir pusiau pavėsingoms vietoms, kur gauna pakankamai šviesos, bet yra apsaugotas nuo tiesioginių, alinančių saulės spindulių. Natūraliame biotope dirva yra derlinga, humusinga, nuolat drėgna, tačiau dėl kalvoto reljefo pasižymi geru vandens pralaidumu (drenažu). Priešingai nei žemyninės rusmenės, kurias dažniausiai apdulkina kamanės, šis augalas evoliucionavo bendradarbiaudamas su paukščiais. Jo ugniniai, atviri žiedai ir gausus nektaras, kuriame vyrauja heksozės (cukrūs), yra specialiai pritaikyti vietiniams giesmininkams (pavyzdžiui, Kanarinėms pečialandoms – Phylloscopus canariensis). Kadangi paukščiai yra mažiau efektyvūs apdulkintojai nei vabzdžiai, augalas tai kompensuoja ilgesne individualių žiedų gyvavimo trukme bei itin ištęstu bendru žydėjimo periodu, kuris trunka beveik ištisus metus (nuo pavasario iki žiemos pradžios). Augalo audiniuose sintetinami antriniai metabolitai – širdies glikozidai (kardenolidai). Šie stiprūs toksinai tarnauja kaip biologinė apsauga nuo žolėdžių gyvūnų ir kenkėjų. Tai daugiametis augalas, pasiekiantis brandą per 2–5 metus. Laikui bėgant, senesnių krūmų žydėjimo intensyvumas natūraliai mažėja. 

     Augalas natūraliai auga tik trijose Kanarų salyno salose. Tenerifėje sutinkamos didžiausios ir pagrindinės šios rūšies populiacijos. La Gomeroje aptinkamas specifinėse, drėgnose salos vietose. La Palmoje izoliuotos, mažesnės vietinės populiacijos.