Tvirtoji grevilėja (Grevillea robusta) yra protėjinių (Proteaceae) šeimos augalų rūšis. 

     Natūralioje aplinkoje tai greitai augantis visžalis medis, pasiekiantis net 15–35 metrų aukštį. Kambariuose arba žiemos soduose pasiekia apie 2 metrus. Lapai papartiški, du kartus plunksniškai iškarpyti, 15–30 cm ilgio. Viršutinė lapo pusė yra tamsiai žalia, o apatinė – sidabriškai pilka arba šilkiškai plaukuota. Žiedai sutelkti į vienašales, tankias, iki 12–15 cm ilgio šepetėlio pavidalo kekes. Jie yra ryškiai oranžinės arba auksinės geltonumo spalvos, gausiai išskiriantys nektarą. Vaisius sumedėjęs, tamsiai rudas, apie 2 cm ilgio lapavaisis (folikulas), kuriame subręsta viena arba dvi sparnuotos sėklos. 

     Gimtojoje rytų Australijoje medis natūraliai auga pakrančių aliuvinėse lygumose ir upių slėniuose, kur dirvožemis yra derlingesnis ir pakanka drėgmės. Medžiai sutinkami mišriuose subtropiniuose miškuose bei kalvų šlaituose iki 2 300 metrų virš jūros lygio aukštyje. Pažeistose ekosistemose arba kirtavietėse ši rūšis veikia kaip greitai plintantis kolonizatorius. Dėl tankios lajos ir gilaus šaknyno medis visame pasaulyje (ypač Afrikoje ir Indijoje) sodinamas kaip pavėsį teikiantis augalas kavos bei arbatos plantacijose. Kaip ir kiti šeimos atstovai, ši grevilėja turi proteoidines šaknis, kurios pasižymi išskirtiniu gebėjimu mobilizuoti geležies fosfatus labai rūgščiame dirvožemyje. Gilios pagrindinės šaknys netrukdo šalia augantiems žemės ūkio augalams. Nors mėgsta drėgmę, medis gali ištverti iki 6 mėnesių trunkančias sausras. Sausuoju periodu jis numeta dalį lapų, o šakų viršūnės lieka beveik plonos prieš pat gausų pavasario žydėjimą. Ryškiai oranžiniai šepetėlio formos žiedynai išskiria itin daug saldaus nektaro. Tai pritraukia daugybę paukščių giesmininkų ir vabzdžių, kurie yra pagrindiniai šio augalo apdulkintojai. Po sėkmingo apvaisinimo subręsta odiški arba sumedėję lapavaisiai (folikulai). Jiems išdžiūvus ir atsivėrus, lengvos, plokščios ir sparnuotos sėklos yra toli išnešiojamos vėjo. Šio medžio lapai į aplinką išskiria specialias chemines medžiagas (allelopatines medžiagas), kurios stabdo kitų augalų sėklų dygimą bei augimą tiesiai po medžio laja. 

     Tvirtoji grevilėja natūraliai yra paplitusi rytų Australijoje, Naujojo Pietų Velso bei Kvinslando valstijose. Dėl savo dekoratyvumo ir vertingos medienos šis medis buvo introdukuotas bei plačiai auginamas kituose žemynuose – ypač Afrikos, Azijos ir Centrinės Amerikos subtropiniuose bei tropiniuose regionuose. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Havajų salose ir pietų Afrikoje, šis augalas lengvai sulaukėjo ir dabar yra priskiriamas prie invazinių rūšių.