Kininė livistona (Livistona chinensis) yra arekinių (Arecaceae) šeimos palmė. 

     Ši palmė išaugina vieną tvirtą, sumedėjusį stiebą, kuris gamtoje pasiekia kelių metrų aukštį. Augalo lapas yra vėduokliškas, sudarytas iš ilgo lapkočio ir plačios, giliai suskaldytos lakšto plokštumos. Lapkočio briaunos yra dantyto pavidalo, padengtos trumpais, aštriais, dygliškais išaugas primenančiais dygliais. Lapo lakštas dalijasi į linijinius segmentus, kurių viršūnės grakščiai nusvyra žemyn. Segmentuose aiškiai matomas lygiagretusis gyslotumas, būdingas visiems vienaskilčiams augalams. Palmės žiedynas yra šakotas, šluotelės formos, išaugantis tiesiai iš lapų pažastų. Smulkūs, dvilyčiai žiedai turi neišvaizdų, žalsvai gelsvą apyžiedį iš taurėlapių ir vainiklapių. Kiekvienas žiedas turi po šešis kuokelius, kurių dulkiniai subrandina smulkias žiedadulkes. Po apdulkinimo užsimezga mėsingas kaulavaisis, kuris subrendęs įgauna melsvai žalią arba tamsiai mėlyną atspalvį. Vaisiaus viduje slepiasi viena kiaušiniškos formos sėkla su kietu endospermu. 

     Natūraliai telkiasi pajūrio miškuose ir paatogrąžių mišriuose miškuose, dažnai aptinkama netoli jūros kranto esančiose zonose. Augalas toleruoja įvairius substratus, tačiau dažniausiai įsikuria smėlinguose, gerai drenuojamuose dirvožemiuose arba kopų pakraščiuose. Gali formuoti tankius, grynus medynus arba augti izoliuotomis grupėmis pakrančių sąžynuose bei krūmynuose. Skirtingai nuo daugelio kitų palmių, suaugusi livistona pasižymi dideliu atsparumu šalčiui (trumpam pakenčia net iki -10 °C ar žemesnę temperatūrą) ir sausroms. Tai vienanamė palmė, turinti dvilyčius žiedus, todėl vienas augalas gali apsidulkinti pats ir subrandinti sėklas. Natūraliame areale žydi pavasarį (vasario–balandžio mėnesiais). Žiedus dažniausiai apdulkina vėjas ir įvairūs vabzdžiai (vabalai, bitės, musės, skruzdėlės). Subrandina gausias melsvai žalių kaulavaisių kekes. Gamtoje šiuos vaisius lesa ir sėklas po biotopą išplatina paukščiai, o pakrantėse prie sėklų sklaidos prisideda vandens srovės ir gravitacija. Ši palmė atlieka svarbų ekologinį vaidmenį vietinėje faunoje. Pavyzdžiui, po jos plačiais vėduokliškais lapais natūraliose buveinėse dažnai slepiasi ir ilsisi šikšnosparniai. 

     Savaime auga Rytų Azijoje – Pietų Japonijoje, Taivane, Riūkiū salose, Pietryčių Kinijoje bei Hainano saloje. Žmonėms platinant šį augalą lauko apželdinimui, kininė livistona lengvai prisitaikė ir natūralizavosi kituose šiltuose regionuose: JAV (ypač Floridos valstijoje ir Havajuose, kur yra pripažinta invazine rūšimi), Bermudų salose, Puerto Rike bei Dominikos Respublikoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Mauricijuje, Reunjono saloje, Javos saloje (Indonezija), Andamanų salose (Indija), Naujojoje Kaledonijoje bei Mikronezijoje.