Arekiniai arba Palminiai (Arecaceae) yra lelijainių (Liliopsida) klasės, arekiečių (Arecales) eilės augalų šeima. Pasaulyje žinoma apie 181 gentis ir daugiau nei 2600 šios šeimos rūšių. Tai viena iš labiausiai atpažįstamų, ekonomiškai svarbiausių ir ekologiškai reikšmingiausių sumedėjusių augalų šeimų pasaulyje. 

     Didžioji dalis šios šeimos atstovų yra medėjančios gyvenimo formos augalai, turintys tiesų, cilindrišką ir dažniausiai nešakotą kamieną. Kadangi šie augalai neturi brazdo, jų stiebai pasižymi tik pirminiu storėjimu ir nedidėja skersmeniu bėgant metams. Kamieno paviršius dažnai būna nelygus, padengtas nukritusių lapų randais, lapkočių bazių liekanomis arba aštriais spygliais. Augalo viršūnėje formuojasi tanki, skėčio formos laja, sudaryta iš stambių, ilgai išliekančių lapų. Lapai pagal savo lakšto suskaldymą skirstomi į du pagrindinius tipus: plunksniškus ir vėduokliškus. Lapkočių pagrindai dažnai yra platūs, sudarantys tvirtas makštis, kurios glaudžiai apgaubia ir apsaugo augimo kūgelį stiebo viršūnėje. Smulkūs, radiališkai simetriški žiedai dažniausiai yra vienalyčiai, nors kai kurios rūšys išaugina ir dvilyčius žiedus. Šie žiedai susitelkia į milžiniškus, gausiai šakotus šluotelės tipo žiedynus, kuriuos pumpuro stadijoje saugo vienas ar keli dideli dengiamieji lapai. Po apdulkinimo išsivysto sultingi arba plaušingi vaisiai, kurie anatomiškai yra vienasėkliai kaulavaisiai arba uogos. Šeimai būdingos sėklos turi labai didelį, kietą endospermą, maitinantį palyginti mažą, tiesią augalo užuomazgą. 

     Drėgnieji tropikų miškai yra pagrindinis šios šeimos biologinės įvairovės centras. Čia palmės auga kaip trako medžiai, krūmai arba kaip šviesos siekiančios lianos (pvz., rotangai), besivyniojančios aplink kitus medžius. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, nipa (Nypa fruticans), sudaro ištisus sąžynus potvynių ir atoslūgių zonose, upių žiotyse, kur dirvožemis yra nuolat užmirkęs ir apysūris. Kokospalmės (Cocos nucifera) dominuoja smėlingose vandenynų pakrantėse. Savanų upių slėniuose ir pelkėtuose regionuose (pvz., Amazonijos miškuose ar Afrikos džiunglių žemumose) daugelis palmių rūšių sėkmingai auga periodiškai užtvindomame, deguonies stokojančiame dirvožemyje. Dykumomis ir pusdykumėmis pasižyminčiuose regionuose palmės (pvz., tikrasis finikas) auga tik specifiniuose biotopuose – oazėse ir išdžiūstančių upių vagose (wadi), kur jų gili šaknų sistema gali pasiekti požeminius gruntinius vandenis. 

     Daugiausia paplitusios tropikų, subtropikų ir šiltojo vidutinių platumų klimato zonose. Didžiausia rūšių įvairovė aptinkama Pietų Amerikos ir Pietryčių Azijos drėgnuosiuose atogrąžų miškuose.