Gebeninė džioveklė (Orobanche hederae) yra džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos bechlorofilis parazitinis augalas. 

     Šaknų sistema yra visiškai pakitusi į gumbelį, iš kurio išauga haustorijos, tiesiogiai besijungiančios prie šeimininko audinių. Augalo aukštis įprastai siekia 15 - 60 cm. Stiebas yra status, sultingas, mėsingas, visiškai nešakotas ir tankiai apaugęs trumpais liaukiniais plaukeliais. Stiebo spalva varijuoja nuo šviesiai gelsvos ar rausvos iki tamsiai purpuriškai rudos. Lapai yra pražanginiai, redukuoti iki smulkių, trikampių arba lancetiškų žvynelių, išsidėsčiusių palei visą stiebą. Žiedynas yra viršūninė, pailga, vidutiniškai tanki varpa, užimanti didžiąją stiebo dalį. Žiedai yra dvilyčiai, netaisyklingieji ir išauga trumpesnių už juos pažiedžių pažastyse. Taurelė yra suaugusi, sudaryta iš dviejų šoninių, giliai perskeltų dalių, pasibaigiančių smailiais danteliais. Vainikėlis yra dvilūpis, vamzdiškas, kreminės arba gelsvai baltos spalvos su ryškiomis purpurinėmis gyslomis. Kuokelyną sudaro keturi kuokeliai, prisitvirtinę prie vainikėlio vamzdelio vidinio pagrindo. Piestelė yra viršutinė, turinti dviskiautę purpurinę arba geltoną purką ir vienalizdę mezinę. Vaisius yra sausoji dvivėrė dėžutė, kurioje subręsta gausybė labai smulkių sėklų. 

     Gebeninė džioveklė auga tik ten, kur gausiai paplitusios laukinės arba kultūrinės gebenės. Dažniausiai aptinkama drėgnuose lapuočių miškuose, pavėsingose uolėtose vietose, pakrančių skardžiuose bei senose krūmų gyvatvorėse. Ši rūšis vis dažniau plinta miestuose. Jos galima rasti senuose parkuose, botanikos soduose, kapinėse, prie bažnyčių ar net automobilių stovėjimo aikštelių, kur vertikaliam apželdinimui ar kaip kiliminiai augalai yra naudojamos gebenės. Augalas teikia pirmenybę vidutinio drėgnumo (mezofitiniams) substratams, silpnai rūgštiems arba neutraliems dirvožemiams ir vidutiniam maisto medžiagų kiekiui. Tai yra visiškas šaknų parazitas (holoparazitas), kuris neturi chlorofilo, pats nevykdo fotosintezės ir visą vandenį bei organines medžiagas siurbia iš šeimininko šaknų. Augalo sėklos yra mikroskopinės. Dirvožemyje jos sudygsta tik pajutusios cheminių medžiagų impulsus, kuriuos išskiria gebenės šaknys. Šis augalas yra daugiametis žolinis geofitas. Ji išauga iš po žeme esančio gumbo, o jos vegetacija ir žydėjimas (dažniausiai nuo balandžio iki liepos mėnesio) tiesiogiai priklauso nuo šeimininko aktyvumo ciklo. Vienas augalas subrandina tūkstančius smulkių sėklų, kurias pasibaigus žydėjimui išnešioja vėjas. 

     Paplitusi Vakarų bei Pietų Europoje, Viduržemio jūros regione, Azorų, Kanarų salose ir rytų kryptimi tęsiasi iki Šiaurės Irano. Natūrali paplitimo riba šiaurėje driekiasi per Didžiąją Britaniją, Airiją bei Vokietiją. Šiuose regionuose ji yra vietinė, savaiminė rūšis.