Platystoma euphorbiinum yra yra Platystomatidae šeimai priklausanti musių rūšis, kurią 1930 metais aprašė vokiečių entomologas Günther Enderlein. Ši rūšis yra Kanarų salų endemikas.

     Suaugusi musė yra nedidelis, maždaug 4–10 milimetrų ilgio vabzdys, turintis tamsų kūną. Šios rūšies suaugėlių galva išsiskiria itin plačiu straubliuku (proboscis), kuris lėmė visos Platystoma genties pavadinimą. Ant suaugusio individo galvos aiškiai matomos didelės, dažniausiai rausvos arba raudonai rudos spalvos akys. Vabzdžio kūnas yra juodos arba tamsiai pilkos spalvos, nusėta smulkiomis balkšvomis bei gelsvomis dėmėmis. Šios rūšies sparnai yra tamsūs arba dūminio atspalvio, marginti skaidriais šviesiais taškeliais ir dėmėmis. Trečiosios stadijos lerva yra balkšvos spalvos, cilindrinės, į priekį smailėjančios formos, o jos kūno paviršius yra visiškai lygus. Judėjimui lerva naudoja specialius dygliukus, kurie išsidėstę išskirtinai tik ant pilvelio pusėje esančių vagelių. Lervos cefalofaringinis skeletas turi porą mažų skleritų, ilgą bei ploną tarpinį skleritą ir parastomalinį lanką. Nuo kitų genties rūšių, ypač augalėdžių, ši rūšis skiriasi lervos burnos kabliukais, kurie yra ilgi, ploni bei lenkti tarsi pjautuvas. Kitaip nei fitofaginių rūšių musių, Platystoma euphorbiinum burnos aparate visiškai neturi papildomų priekinių dantukų. Papildomas skirtumas yra mažas dorsalinis tiltelis burnos aparate, kuris, priešingai nei kitų genčių ar artimų grupių, nesijungia nė su viena pagrindine lervos skeleto atšaka. 

     Vabzdys yra tiesiogiai susietas su kanarine karpažole (Euphorbia canariensis) – dideliu, sukulentiniu, kaktusą primenančiu augalu. Lervos randamos tik žuvusių, pūvančių karpažolių šaknyse, kuriose audiniai yra pavirtę į drėgną, juodą, minkštą masę. Suaugusios musės aptinkamos ant karpažolių. Jos maitinasi šių augalų išskiriamu nektaru, lipčiumi bei pūvančių dalių skysčiais. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai į pažeistų ar žūstančių augalų pagrindą, kad išsiritusios lervos iškart pasiektų pūvančią šaknų masę. Šios musės veikia kaip pirminiai skaidytojai sausringose ekosistemose, pagreitindami sumedėjusių ir sultingų karpažolių likučių mineralizaciją.