Mėlynasis palisandramedis (Jacaranda mimosifolia) yra bignonijinių (Bignoniaceae) šeimos medis. Šis augalas yra viena populiariausių miesto puošmenų šilto klimato šalyse, dėl savo pasakišku, masiniu melsvai violetiniu žydėjimu. 

     Tai vidutinio dydžio, greitai augantis medėjantis augalas, pasiekiantis iki penkiolikos metrų aukštį. Medžio kamieną dengia plona, lygi arba nežymiai supleišėjusi pilkai ruda žievė, o laja yra skėčio formos ir labai reta. Priešiniai lapai yra dukart plunksniški, dideli, savo išvaizda labai primenantys mimozos arba paparčio lapus. Kiekvieną sudėtinį lapą sudaro keliasdešimt porų smulkių, pailgų, smailiaviršūnių lapelių su švelniai plaukuotu apatiniu paviršiumi. Dideli, puošnūs ir spalvingi žiedai yra susitelkę į dideles, purias viršūnines šluoteles, kurios išauga šakų galuose. Kiekvienas žiedas yra dvilytis ir netaisyklingas, pasižymintis ryškia vienpuse simetrija. Suaugtalapį apyžiedį sudaro mažytė penkiadantė taurelė ir stambus, suaugtalapis, varpelio formos melsvai violetinis vainikėlis. Kuokelyno viduje slepiasi keturi derlingi dvilypiai kuokeliai ir vienas ilgas, plaukuotas sterilus kuokelis, virtęs staminodžiu. Piestelynas turi viršutinę dvilizdę mezginę ir ilgą liemenėlį, pasibaigiantį jautria dvišaka purka. Vaisius yra plokščia, sumedėjusi, apvali dvivėrė dėžutė, kuri prinokusi išvaizda šiek tiek primena upinės austrės kiautą. Dėžutei išilgai plyštant, išbyra gausios, plokščios sėklos, kurios neturi vidinio maitinamojo audinio ir yra apsuptos skaidriais, plėveliniais sparneliais. 

     Šis medis auga sausuose, šviesiuose Pietų Amerikos miškuose bei krūmynuose, kur vyrauja sezoninis klimatas. Augalas geriausiai veši lengvuose, smėlinguose, gerai pralaidžiuose dirvožemiuose ir visiškai netoleruoja sunkaus, užmirkstančio molio. Šiai rūšiai būtinos atviros, visiškai saulėtos buveinės, nes pavėsyje medžiai ištįsta ir nustoja krauti žiedinius pumpurus. Kaip kultūrinis augalas, mėlynasis palisandramedis yra masiškai sodinama miestų gatvių alėjose, parkuose ir skveruose visame pasaulyje. Dėl jautrumo šalčiui šis medis nuosaikaus klimato šalyse auginamas tik specializuotose oranžerijose arba botanikos sodų šiltnamiuose. Sausojo sezono arba žiemos ramybės laikotarpiu medis visiškai arba dalinai numeta lapus, taip sumažindamas vandens garinimą. Pavasarį, prieš pasirodant naujiems lapams, prasideda gausus ir masinis žydėjimas, trunkantis iki dviejų mėnesių. Stambūs žiedai išskiria saldų nektarą, kuris pritraukia pagrindinius apdulkintojus – kamanes, bites ir paukščius. Sėklų platinimui būdingas prisitaikymas sklesti vėjyje, nes lengvi plėveliniai sparneliai leidžia sėkloms nuskristi didelius atstumus nuo motininio medžio. Augalas pasižymi galingu šaknų sistemos vystymusi, leidžiančiu siurbti drėgmę iš gilių dirvožemio sluoksnių ilgalaikių sausrų metu. Jo mediena yra vidutiniškai kieto tankio, lengvai apdirbama ir pasižymi maloniu aromatu, todėl yra naudojama baldų pramonėje. Jauni augalai yra itin jautrūs net ir trumpalaikėms šalnoms, tačiau suaugę medžiai gali ištverti trumpus temperatūros nukritimus iki kelių laipsnių šalčio. 

     Ši rūšis paplitusi Pietų Amerikoje, jos arealas apima Argentinos, Bolivijos ir Brazilijos vidinių rajonų teritorijas. Dėl išskirtinių dekoratyvinių savybių medis buvo plačiai įvežtas ir natūralizuotas Pietų Afrikoje, Australijoje, Viduržemio jūros regione bei pietinėse JAV valstijose.