Raudonžiedis progailis (Lysimachia arvensis) yra erikiečių (Ericales) eilės, raktažolinių (Primulaceae) šeimos augalas.
Tai žemas, vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 5–30 cm aukščio. Jo stiebas yra gulsčias ar kylantis, sultingas, plikas ir ryškiai keturbriaunis. Lapai yra bekočiai, lygiakraščiai, kiaušiniškos formos ir ant stiebo išsidėstę priešpriešiais. Apatinė lapų lakšto pusė dažnai būna nusėta smulkiomis, tamsiai rudomis taškinėmis liaukutėmis. Žiedai yra taisyklingi, pavieniai, išaugantys ant ilgų žiedkočių iš lapų pažastų. Dvigubą apyžiedį sudaro penki smailūs taurėlapiai ir penki platūs, pamatinėje dalyje suaugę vainiklapiai. Vainikėlio spalva dažniausiai būna plytų raudonumo arba oranžinė, tačiau kartais pasitaiko ir tamsiai mėlyna forma. Vainiklapių kraštai yra padengti mikroskopinėmis liaukutėmis, kurios išskiria augalo jautrumą šviesai lemiančias medžiagas. Žiedo centre yra penki kuokeliai su plaukuotais koteliais ir viena viršutinė mezginė su liestuku. Augalui nužydėjus, subręsta rutuliška dėžutė, kuri atsidaro skersiniu plyšiu, viršutinei daliai nukrentant tarsi dangteliui.
Augalas dažniausiai aptinkamas žmogaus ūkinės veiklos paveiktose vietose – žemės ūkio pasėliuose, daržuose, soduose. Labiausiai veši nerūgščiuose, derlinguose molio ir priemolio dirvožemiuose, kurie gerai išlaiko drėgmę. Kadangi yra šviesomėgis, auga dirvonuose, pakelėse, vynuogynuose, statybvietėse bei molio karjerų atšlaitėse. Agrariniuose dirvožemiuose jis laikomas smulkia pasėlių piktžole, konkuruojančia su kultūriniais augalais. Tai vienmetis (rečiau dvimetis), pavasarį sudygstantis žolinis augalas. Intensyviai žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Dauginasi išskirtinai sėklomis, o vienas subrendęs augalas gali subrandinti ir išbarstyti iki 4000 sėklų. Žiedai atsiveria tik esant tiesioginei saulės šviesai (dažniausiai ryte) ir užsiveria debesuotą dieną, artėjant lietui ar popiet. Augalas yra nuodingas žmonėms, naminiams gyvūnams ir gyvuliams. Visose augalo dalyse kaupiasi toksiški antriniai metabolitai – saponinai, flavonoidai ir glikozidai, saugantys augalą nuo žolėdžių.