Raktažoliniai (Primulaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, erikiečių (Ericales) eilės šeima. Šeimą sudaro apie 53–58 gentys ir beveik 2 600–2 800 rūšių. Jai priklauso vienamečiai arba daugiamečiai žoliniai augalai.

     Lapai dažniausiai auga ratu ties pačia žeme (sudaro lapų rožę) arba ant stiebo poromis vienas priešais kitą. Kraštai lygūs arba šiek tiek dantyti. Stiebai nešakoti arba šakoti, kartais vietoj jo yra belapis žiedynkotis. Žiedai taisyklingi, panašūs į žvaigždutę arba ratuką. Penki žiedlapiai apačioje yra suaugę į siaurą vamzdelį, o viršuje išsiskleidžia. Auga po vieną arba susitelkę į skėčio formos kekes ant stiebo viršūnės. Vaisiai tai maža, sausa dėžutė. Viduje subręsta daug smulkių sėklų, kurios išbyra dėžutei atsidarius. 

     Šios šeimos augalai auga pavėsinguose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmynuose. Čia auga pavasarinės raktažolės, miškinės septynikės, kai kurios šilingės. Šlapiose pievose, pelkių pakraščiuose, upių ir ežerų pakrantėse auga griovenė (Hottonia). Tai yra visiškai vandens biotopo augalas, augantis balose ir lėtai tekančiame vandenyje. Alpių ir Arkties zonose kalnų uolų plyšiuose, tundros, aukštikalnių pievose augančios rūšys yra žemos, prisitaikiusios prie stipraus vėjo, šalčio ir trumpo vegetacijos periodo. Taip pat šeimos atstovų galima rasti sausose pievose, pakelėse, dirvonuose ir laukuose (pavyzdžiui, raudonžiedis progailis). Dauguma yra daugiamečiai žoliniai augalai, kurie žiemoja po žeme išlikdami šakniastiebių arba gumbų pavidalu (pavyzdžiui, ciklamenai). Tropikuose yra ir sumedėjusių krūmų ar medžių. Daugelis vėsių platumų rūšių (kaip pavasarinė raktažolė) yra efemeroidai – jie sužydi ankstyvą pavasarį, kol medžiai dar nesulapoję ir miške gausu šviesos. Žiedai pritaikyti vabzdžių (kamanų, bičių, drugių) apdulkinimui. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, Primula veris) naudoja heterostiliją (skirtingo ilgio piesteles ir kuokelius), kad išvengtų savidulkos ir užtikrintų kryžminį apdulkinimą. Sėklas dažniausiai išbarsto vėjas (kai sujudina sausą dėžutę), o kai kurių miško rūšių (pavyzdžiui, ciklamenų) sėklas išnešioja skruzdėlės.

     Augalai paplitę visame pasaulyje. Dauguma jų auga šiaurinio pusrutulio vidutinių platumų, Arkties bei Alpių zonose, tačiau dalis genčių aptinkamos ir tropikuose.